|
Stovi [[Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčia]] (nuo 1819 m.), yra [[Skapiškio vidurinė mokykla]], biblioteka, paštas (LT-40049), ambulatorija.
Vakaruose telkšo [[Skapiškio ežeras]], už 5 km į šiaurės rytus nuo Skapiškio yra [[Lėvuo|Lėvens]] ištakos. Prie miestelio yra [[Mituva (ežeras)|Mituvos ežeras]], iš kurio išteka [[Mituva (Lėvuo)|Mituva]]. Netoli Skapiškio yra Mituvos (Alkos salos) šventvietė.
== Istorija ==
[[Vaizdas:Skapiškis, koplytėlė.JPG|thumb|250px|left|Koplytėlė Pirmosioms Misijoms atminti]]
TarpGyvenvietė 1492kūrėsi irXVI 1506a. metų Lietuvos didysis kunigaikštisprie [[Aleksandras]]Skapiškio dvaras|Skapų valdomamedvaro]] Mituvos(minimas miestelyje leido rengti turgus. 1519nuo [[1555]] m. Mituvoje minima bažnyčia. Nenustatyta), arnetoli [[Mituva vėliau(ežeras)|Mituvos pavadintaežero]]. Skapiškiu, ar Skapai greta įkūrė kitąPirmoji [[Skapiškio miestelįŠv. 1633Lauryno m.kankinio [[Abiejų Tautų Respublikabažnyčia|AbiejųSkapiškio Tautų Respublikosbažnyčia]] valdovasminima [[Vladislovas Vaza1519]] Tobijui Skapui leido kurti miestelį, rengti turgus savo dvare Mituvoje ir Skapiškyje m. Miestelio planas susiformavo XVII a. – buvo radialinės struktūros, su netaisyklingos formos išplėstos gatvės pavidalo aikštėaikšte. Skapiškis [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teises]] ir prekybos privilegijas gavo [[XVII a.]] 2-ojoje pusėje. 1666[[1750]] m. Skapiškyje leistas turgus ir 4 prekymečiai, 1668ar [[1752]] m. privilegija pakartota. 1750 m. čia įsikūrępastatytas [[dominikonai|dominikonų]] 1752 m. pastatė vienuolynąvienuolynas (1790 m. pradėtas statyti mūrinis, veikė iki [[1832]] m. nugriautas XX a. viduryje),. 1756Iki m.[[Pirmasis –pasaulinis dominikonųkaras|I bažnyčią.pasaulinio Nuokaro]] 1775miestelyje mbuvo dvi bažnyčios; Šv. vienuolyneLauryno veikėkankinio parapinėbažnyčia mokykla.sudegė, Dominikonamso priklausėŠv. SkapiškioJackaus miestelis(dominikonų) išliko. Miestelis garsėjo pirmadienio turgumis.
1804 ir 1884 metais miestelis degė. Per 1830–1831 m. sukilimą pro jį žygiavo F. Grotkovskio sukilėlių dalinys. 1832 m. vienuolynas uždarytas (paverstas kareivinėmis), jo valdos konfiskuotos. Nuo 1858 m. skapiškėnai aktyviai dalyvavo vyskupo M. Valančiaus vadovaujamame blaivybės sąjūdyje, 1862 m. pastatė Blaivybės paminklą kaip pažadą nebegerti degtinės (statytojas A. Vinclavas, per II pasaulinį karą 1944 m. paminklas smarkiai suniokotas, po karo nugriautas, 1990 m. atstatytas, architektas R. Valeckas). 1861–1950 m. Skapiškis buvo valsčiaus centras. Per 1863–1864m. sukilimą miestelį užėmė Z. Sierakausko rinktinė. 1893 m. greta Skapiškio nutiesus Radviliškio–Daugpilio geležinkelį 3 km į pietus kūrėsi Skapiškio stoties gyvenvietė. Per 1905–1907 m. Rusijos revoliuciją 1905 m. išvaikyta rusiška valsčiaus valdyba. 1909 m., kai kurie Skapiškio gyventojai išsiskirstė į vienkiemius. Per I pasaulinį karą 1916 m. nutiestas Skapiškio–Suvainiškio siaurasis geležinkelis (veikė iki 1961 m.).
XX a. 3–4 dešimtmetyje buvo pieninė, 2 malūnai, žemės ūkio kooperatyvas, smulkaus kredito draugija. Veikė šauliai, pavasarininkai ir jaunalietuviai. 1941 m. nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu Velniaduobės miške prie Rokiškio nužudyti Skapiškio žydai. II pasaulinio karo pabaigoje ir po jo netoli Skapiškio Skapagiryje veikė gerai ginkluoti Lietuvos partizanų būriai, 1944 m. jie užėmė miestelį. 1940–1941 ir 1944–1953 m. sovietų valdžia ištrėmė 38 miestelio gyventojus.
[[1921]]–[[1925]] m. Skapiškyje veikė tautodailininkės V. Silvestravičiūtės dirbtuvės, kuriose veikė tautinių juostų audimo staklės, tai buvo vienintelė tokia įmonė šalyje.<ref name="kupiskis">{{Cite web | title = Skapiškio seniūnija | work = kupiskis.lt | date = 2014-09-18 | accessdate = 2016-04-24 | url = http://www.kupiskis.lt/lt/informacija/rajonas/seniunijos_362/skapiskio-seniunija.html | archiveurl = http://web.archive.org/web/20150104094946/http://www.kupiskis.lt:80/lt/informacija/rajonas/seniunijos_362/skapiskio-seniunija.html | archivedate = 2015-01-04 }}</ref>
Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė, veikė pieninė.
[[Švedukalnis|Švedukalnio k.]] palaidota Rusijos imperijos 220 suomių tautybės karių, 1855 m. mirę nuo šiltinės epidemijos. Nuo 1809 m. Rusijos imperijai buvo pavaldi ir Suomija. Caro sprendimu į Lietuvą Suomijos kunigaikštystės gvardijos trečiasis šaulių batalionas buvo siųstas neramumams, prasidėjusiems nuo 1831 m., prislopinti, kita versija - jog tūkstantis vyrų turėjo pasiekti Vengriją ir net Rusijos karo su Turkiją frontą ([[Krymo karas|Krymo karo]] metu 1853-1856 m.). Tačiau atsitiko taip, kad šiems kareiviams neteko nė karto iššauti, o jie patys buvo pakirsti tuometiniai medicinai neįveikiamos ligos - šiltinės.
1946 m. rudenį [[Notigalės pelkė|Notigalės pelkių]] saloje buvo įrengtas Vytauto apygardos Šarūno rinktinės „Bermonto pulko“, sudaryto iš Pandėlio ir Panemunėlio apylinkių vyrų, bunkeris.
2019 m. [[Notigalės–Skapgirio miškai|Notigalės]] partizanų bunkeris įtrauktas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą.]]
Skapiškyje išliko senosios žydų kapinės. Apie 200 įvairių formų rausvo, pilko, tašyto granito ir betono antkapinių paminklų, daugiausiai su iškaltais memorialiniais įrašais hebrajų kalba. Seniausias antkapinis paminklas datuojamas 1823 m., naujausias rastas - 1935 m. 1996 m. kapinės įtrauktos į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą.]]
2018 m. aikštėje pastatytas paminklas 1945-1947 m. niekintiems Vytauto apygardos žuvusių partizanams atminti.
{{adm
*1887 m. Skapiškio valsčiuje, Bajorų k. gimė teisininkas, politikas, paskutinis tarpukario Lietuvos ministras pirmininkas [[Antanas Merkys]].
*1893 m. [[Laibiškiai (Kupiškis)|Laibiškiuose]] gimė [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, divizijos [[generolas]] [[Stasys Pundzevičius|Stasys Pundzevičius.]]
*1894 m. [[Švedukalnis|Švedukalnio k]]., (Skapiškio valsčius) gimė [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, [[generolas leitenantas]] [[Petras Kubiliūnas|Pertas Kubiliūnas]].
[[ Vaizdas:Skapiskis nuo vandens boksto.jpg|center|800px|Skapiškio panorama nuo vandens bokšto]]
| 