Baltarusių kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas Martynas GL pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Hugo.arg keitimas) Žyma: Atmesti |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 22:
Baltarusių kalbą sudaro senovės radimičių, dregovičių, [[Smolenskas|Smolensko]] ir [[Polockas|Polocko]] krivičių ir, galbūt, šiauriečių tarmės. Dėl visumos fonetinių, morfologinių, sintaksės ir leksinių ypatumų ji skiriasi nuo kitų artimų, giminingų jai rytų slavų kalbų – [[Rusų kalba|rusų]] ir [[Ukrainiečių kalba|ukrainiečių]] – ir išsiskiria į atskirą kalbą. Baltarusių kalba turi daug panašumų su [[Ukrainiečių kalba|ukrainiečių]] ir [[Lenkų kalba|lenkų]] kalbomis.
Iš visų [[Slavų kalbos|slavų kalbų]], baltarusių kalba turi daugiausiai lituanizmų ir kitų [[Baltų kalbos|baltų kalbų]] skolinių. O taip susiklostė dėl anksčiau dabartinės [[Baltarusija|Baltarusijos]] teritorijoje gyvenusių [[Baltai|baltų genčių]], kurias asimiliavo arba dalį išstūmė iš pietų ir pietryčių atėjusios [[Slavai|slavų gentys]]. Dar visai neseniai Baltarusijos šiaurės vakaruose gyveno [[Lietuviai|lietuvių]] tautos dalis,
[[Baltarusija|Baltarusijos]] pietvakariuose, maždaug teritorijoje iki [[Narevas|Narevo]] upės aukštupių, į vakarus nuo [[Slanimas|Slanimo]], [[Naugardukas|Naugarduko]] miestų, aplink [[Gardinas|Gardiną]], [[Valkaviskas|Valkaviską]], [[Balstogė|Balstogę]] ([[Lenkija|Lenkijos]] teritorijoje, bet baltarusių kalbos tarmėse) kalbininkai pastebi dar vienos baltų genties – [[Jotvingių kalba|jotvingių]] – [[Kalbinis sluoksnis|substratą]]. [[Jotvingiai]] prarado kalbą dėl [[Rytų slavai|rytų slavų]], [[Mozūrai|mozūrų]] genčių, o vėliau dėl [[Kryžiuočių ordinas|Kryžiuočių ordino]] ekspansijos į jų žemes.
== Abėcėlė ==
| |||