00:35, 31 spalio 2019 versija taisyti Vaidila (aptarimas \| indėlis) 55 369 keitimai Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		00:38, 31 spalio 2019 versija taisyti anuliuoti Vaidila (aptarimas \| indėlis) 55 369 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 5: Europoje viduramžiais savanorystės ir labdarybės veikla reiškėsi per religines institucijas. XX a. Vakaruose religines institucijas pakeitė [[gerovės valstybė]]. Pastaraisiais dešimtmečiais vis didesnę reikšmę įgauna [[NVO\|nevyriausybinės]], [[NPO\|ne pelno siekiančios]] organizacijos, įvairūs paramos, filantropiniai fondai.<ref>Stebbins, Robert. (2004). Between Work and Leisure: The Common Ground of Two Separate Worlds.</ref> Savanorystė ~~ypatingai~~ svarbi valstybės ekonomikai, nes be didelių išlaidų atliekama kultūrinė, švietėjiška, socialinė, aplinkosauginė veikla ir pan. Pavyzdžiui, [[Darom]] akcijos metu švarinama aplinka, [[Maisto bankas]] rengia maisto labdarą. [[Europos Sąjunga\|Europos Sajungoje]] jos dėka sukuriama 0,5–5 % [[BVP]],<ref>{{VLE\|XXI\|\|\|[https://www.vle.lt/Straipsnis/savanoryste-84322 Savanorystė]}}</ref> paskirose ES šalyse – iki 12 % BVP. [[Lietuva\|Lietuvoje]] – 0,5–1,5 % BVP.<ref>{{Cite web\|url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/savanoryste-misija-neimanoma.d?id=59020259\|title=Savanorystė: misija (ne)įmanoma?\|website=[[DELFI]]\|access-date=2019-10-30}}</ref>▼ Savanorystės pagrindu grindžiama veikla laikoma vienu iš [[Pilietinė visuomenė\|pilietinės visuomenės]] pagrindų. Tai neprieštarauja taip pat ir [[Rinkos ekonomika\|rinkos ekonomikos]] teorijai: asmeninė iniciatyva, kylanti iš paties žmogaus pastangų, yra vertintina labiau už veiklą, kuri yra primetama kitų asmenų arba kuri yra prisiimama verčiant išorės veiksniams (įkalbinėjimams, esant psichologiniam spaudimui ar kt.).▼ ▲Savanorystės pagrindu grindžiama veikla laikoma vienu iš [[Pilietinė visuomenė\|pilietinės visuomenės]] pagrindų. Tai neprieštarauja taip pat ir [[Rinkos ekonomika\|rinkos ekonomikos]] teorijai: asmeninė iniciatyva, kylanti iš paties žmogaus pastangų, yra vertintina labiau už veiklą, kuri yra primetama kitų asmenų arba kuri yra prisiimama verčiant išorės veiksniams (įkalbinėjimams, esant psichologiniam spaudimui ar kt.). ▲Savanorystė ypatingai svarbi valstybės ekonomikai, nes be didelių išlaidų atliekama kultūrinė, švietėjiška, socialinė, aplinkosauginė veikla ir pan. Pavyzdžiui, [[Darom]] akcijos metu švarinama aplinka, [[Maisto bankas]] rengia maisto labdarą. [[Europos Sąjunga\|Europos Sajungoje]] jos dėka sukuriama 0,5–5 % [[BVP]],<ref>{{VLE\|XXI\|\|\|[https://www.vle.lt/Straipsnis/savanoryste-84322 Savanorystė]}}</ref> paskirose ES šalyse – iki 12 % BVP. [[Lietuva\|Lietuvoje]] – 0,5–1,5 % BVP.<ref>{{Cite web\|url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/savanoryste-misija-neimanoma.d?id=59020259\|title=Savanorystė: misija (ne)įmanoma?\|website=[[DELFI]]\|access-date=2019-10-30}}</ref> Kiekvieno savanorio motyvacija yra skirtinga, tačiau vyrauja kelios pagrindinės:

Savanorystė: Skirtumas tarp puslapio versijų