Vokietijos suvienijimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 21:
* [[1834]]: [[Prūsijos karalystė|Prūsijos]] vadovaujama [[Vokietijos muitų sąjunga|muitų sąjunga]] išsivysto į ''Zollverein'', kuriai priklauso beveik visos Konfederacijos narės, išskyrus Austriją;
[[Vaizdas:Philipp Veit 008.jpg|thumb|Germanija, Vokietijos personifikacija, Phillippo Veito freskoje (1834-36). Ji laiko skydą su Vokietijos Konfederacijos herbu. Skydai, ant kurių ji stovi, simbolizuoja septynių Šventosios Romos imperijos elektokratų herbus.]]
* [[1848]]: Sukilimai [[Vokiečių konfederacija|Vokiečių Konfederacijoje]], pavyzdžiui [[Berlynas|Berlyne]], [[Drezdenas|Drezdene]] ir [[Frankfurtas|Frankfurte]], priverčia Prūsijos karalių [[Frydrichas Vilhelmas IV|Frydrichą Vilhelmą IV]] paskelbti Konfederacijos konstituciją. Tuo metu, 1848 m. sukuriamas Frankfurto parlamentas, kuris bando paskelbti suvienytą Vokietiją, bet jam sukliudo ViljamasVilhelmas IV. Vieningos Vokietijos klausimas su ''Kleindeutschland'' sprendimu (neįtraukiant Austrijos) ar vadinamosios ''Großdeutsch'' (su Austrija) pradėjo kilti.
* [[1850]]: Erfurto sąjunga buvo trumpai trukęs vokiečių valstybių unijos federacijos formatu bandymas, pasiūlytas [[Prūsijos karalystė|Prūsijos karalystės]]. Erfurto Sąjungos parliamentas (''Erfurter Unionsparlament''), trukęs nuo 1850 m. kovo 20 d. iki balandžio 29 d., pradėjo darbą ankstesniame Augustinijos vienuolyne [[Erfurtas|Erfurte]]. Sąjunga niekada netapo realybe ir buvo visiškai nužeminta Olmutzo susitarimu (''Olmützer Punktation''), sutartimi tarp Prūsijos ir Austrijos, pasirašyta 1850 m. lapkričio 29 d., kuria Prūsija paliko Erfurto sąjungą ir priėmė Vokietijos Konfederacijos, su Austrijos vadovavimu, sugrįžimą.<ref>{{cite book|last1=Blackbourn|first1=David|title=The Long Nineteenth Century: A History of Germany, 1780-1918|date=1997|publisher=Oxford University Press|location=Oxford}}</ref><ref>{{cite book|last1=Mai|first1=Gunter|title=Die Erfurter Union und das Erfurter Unionsparlament 1850|date=2000|publisher=Böhlau|location=Köln}}</ref>
* [[1861]]–[[1862|62]]: Karalius Vilhelmas I tampa Prūsijos karaliumi ir 1862 m. rugsėjo 23 d. paskiria [[Otto von Bismarck|Ottą fon Bismarką]] ministru prezidentu ir užsienio reikalų ministru (). Bismarkas palaiko 'kraujo ir švino" taktiką kuriant suvienytą Vokietiją, valdomą [[Prūsijos karalystė|Prūsijos]];