08:58, 21 spalio 2019 versija žiūrėti šaltinį Powermelon (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Administratoriai 27 142 keitimai Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		03:34, 28 spalio 2019 versija žiūrėti šaltinį Vilensija (aptarimas \| indėlis) 54 990 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[Vaizdas:~~FeringaWiki~~Forestfire2.jpg\|thumb\|~~Bernardas~~right\|250px\|Miško ~~Feringa,~~gaisras ~~2015 m.~~naktį]] '''Miško gaisras''' – nekontroliuojamas degių medžiagų degimas [[miškas\|mišku]] apaugusiuose ir neapaugusiuose miško plotuose. Skirstomi į antžeminius, kai dega miško [[paklotė]], [[trakas]], viršūninius, kai dega ir medžių [[laja\|lajos]], bei požeminius, kai dega durpingas dirvožemio sluoksnis. Kyla dėl [[žaibas\|žaibo]] išlydžio, neatsargios žmogaus veiklos (pernykštės žolės, [[laužas\|laužų]] deginimo, nuorūkų, šiukšlių, kibirkščių vykdant miškotvarkos darbus). Nuo miško gaisrų ypač kenčia regionai, su ilgais sausringais laikotarpiais: [[Australija]], [[Pietų Europa]], Vakarų, vidurio [[JAV]]. Miško gaisras sukelia miško želdinių žūtį. Buvusioje gaisravietėje pirmiausia suveši [[pionieriniai augalai]] – įvairūs krūmokšniai, piktžolės, vėliau pradeda augti smulkūs medžiai. '''Bernardas Feringa''' ({{nl\|Bernard Lucas (Ben) Feringa}}, g. [[1951]] m. [[gegužės 18]] d. [[Nyderlandai\|Nyderlanduose]]) – [[olandai\|olandų]] chemikas, [[Nobelio chemijos premija\|Nobelio chemijos premijos]] laureatas. Didžiausia tikimybė kilti miškų gaisrams susidaro dėl užsitęsusios [[sausra\|sausros]], kai atsiranda daugiausiai degiųjų medžiagų. Kilti gaisrams padeda aukšta aplinkos [[temperatūra]], intensyvi [[saulės spinduliuotė]], neatsargi žmonių veikla [[gamta\|gamtoje]] (miškotvarka, poilsiavimas). Didelę įtaka miškų gaisringumui turi [[krituliai\|kritulių]] trūkumas, oro temperatūra ir [[drėgmė]], [[vėjas\|vėjo]] stiprumas. Esant šioms palankioms sąlygoms, miškų gaisringumas yra gana didelis. Pievose, pamiškėse ir miškuose esanti žolė būna išdžiuvusi, spygliuočių jaunuolynai tampa palankūs degti. Nuo mažiausios kibirkšties gali užsiliepsnoti pievos, miško paklotė, o nuo jų ir miškas. B. Feringa dirba [[stereochemija\|stereochemijos]], homogeninės [[katalizė]]s, molekulinių [[nanotechnologija\|nanotechnologijų]] srityje. [[2016]] m. kartu su [[Jean-Pierre Sauvage]] ir [[Fraser Stoddart]] gavo Nobelio chemijos premiją už [[Molekulinė mašina\|molekulinių mašinų]], arba molekulinių įrenginių, sukūrimą ir sintezę. Pagal ugnies plitimo pobūdį gaisrai skirstomi į požeminius, žemutinius ir viršūninius. Požeminis miško gaisras vyksta [[durpės\|durpingame]] dirvožemyje arba susidariusiame gana dideliame (apie 20 cm) sudžiuvusių medžių [[lapas\|lapų]] sluoksnyje. Požeminio gaisro plitimo greitis yra mažas, iki kelių metrų per parą. Degančios durpės paprastai išskiria labai didelį kiekį [[dūmai\|dūmų]]. Išdegus durpėms, degimas nutrūksta ties mineraliniu arba drėgmės prisotintu (drėgmė didesnė kaip 70 %) sluoksniu, kur degimas neįmanomas. Požeminį gaisrą sudėtinga likviduoti, nes susidaro daug atskirų gaisro židinių. B. Feringa labiausiai žinomas dėl to, kad sukūrė [[molekulė\|molekulinius]] variklius, kai sukimasis molekulės viduje reguliuojamas [[šviesa\|šviesos]] impulsais. Šių variklių pagalba galima keisti [[Medžiaga\|medžiagų]] savybes. Medžiagų moksle jau esama išmaniųjų paviršių: molekulės keičia formą nuo šviesos, tampa drėkinančios arba nedrėkinančios, atstumiančios vandenį arba ne. Žemutinis gaisro atveju ugnis plinta žemės paviršiumi, dega nukritusios šakos, lapai, [[Spyglys\|spygliai]], [[samanos]]. Žemutinių gaisrų greitis prieš vėją yra 6–10 kartų mažesnis negu pavėjui. Dažnai žemutinis gaisro tąsa būna viršūninis gaisras, ypač kai pučia stiprus vėjas (6 m/s). Žemutinė ugnis greičiau persimeta į [[laja]]s jaunuolynuose. Viršūniniai gaisrai būdingi kalnuotose vietovėse. Stiprus vėjas išnešioja degančias šakas, kitus smulkius degančius elementus ir žarijas, sukeliančius naujų gaisrų židinių dideliu atstumu nuo pagrindinio gaisro. Tokiu būdu ugnis gali persimesti per upes, kelius, nemiškingus plotus. Viršūninio gaisro metu išskiriama daug šilumos, aukštai kyla [[liepsna\|liepsnos]]. Susidarančioje [[Konvekcija\|konvekcinėje]] oro srautų kolonoje kyla gana stiprus vertikalus srautas, kuris gali pakelti degančias šakas ar net didesnius nuodėgulius. B. Feringa [[2008]] m. Vilniuje vykusioje tarptautinėje organinės sintezės konferencijoje „Balticum Organicum Syntheticum“ skaitė pranešimą. Šio mokslininko laboratorijoje stažavosi [[Vilniaus universitetas\|Vilniaus universiteto]] doktorantas Marius Jurgelėnas, magistro darbą atliko prof. Edvino Orento studentas Giedrius Zolubas. Šios [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva\|savaitės iniciatyva]] yra {{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/sitenotice}}. [[~~Ben~~Miško ~~Feringa~~gaisras\|Daugiau…]] <noinclude>[[Kategorija:Skaidymo šablonai\|{{PAGENAME}}]]</noinclude>

Šablonas:Savaitės tema: Skirtumas tarp puslapio versijų