Lentvaris: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Išimama iliustracija Flag_of_Lentvaris.png, kurią naudotojas Jcb pašalino Commons projekte |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 34:
Iki XIX amžiaus Lentvaris arba Landvarovo buvo nedidelis kaimas. [[1596]] m. minimas [[Lentvoriškių dvaras]].
[[1838]] m. Lentvario kaime buvo 14 kiemų. Miestelis pradėjo augti, kai pro jį buvo [[1861]]–[[1862]] m. nutiesta [[Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelis|Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelio]] atšaka į [[Virbalis|Virbalį]] ir pastatyta aukščiausios klasės stotis su specialiomis salėmis ir apartamentais carui. Išsiplėtė geležinkelininkų miestelis, pastatyta [[Lentvario geležinkelio stotis]]. 1862 m. gruodį pradėtas traukinių eismas. Geležinkelio atsiradimas paskatino smulkių gamyklėlių bei amatininkų dirbtuvių atsiradimą. Miestelyje pagyvėjo prekyba. Grafo Juzefo Tiškevičiaus iniciatyva pastatytas vinių fabrikas, kurio produkcija turėjo didelę paklausą. Gyvenvietėje buvo pastatyti namai, kuriuose apgyvendinti geležinkelio darbininkai ir konduktoriai. Pirmoji šios gyvenvietės gatvė pavadinta Konduktorių. Augo gyventojų skaičius. Atsirado būtinybė įsteigti mokyklą.
[[1869]] m. įkurtas vielos ir vinių fabrikas. Jo darbininkai, nepakeldami išnaudojimo, [[1874]] m. streikavo. Tai buvo vienas iš pirmųjų streikų Lietuvoje. 1896 m. rugsėjo 20 d. mokykla atvėrė duris pirmiesiems mokiniams. Piotr Gurinovič ir pravoslavų šventikas Sergej Smirnov buvo pirmieji mokytojai. Mokykla vadinosi Landvarovo liaudies mokykla. Vaikai buvo mokomi rusų kalba. Tuometiniame Lentvaryje gyveno apie 300 žmonių.
Eilutė 40:
[[Vaizdas:Lithuania Landwarów Palace.jpg|thumb|left|210px|Lentvario dvaro rūmai šiais laikais]]
1897–1898 mokslo metais mokykla veikė privačiame name. Mokėsi 53 berniukai ir 40 mergaičių. [[1908]] m. Landvarove buvo dvi mokyklos: geležinkeliečių ir liaudies. [[1909]] m. grafo [[Vladislovas Tiškevičius II|Vladislovo Tiškevičiaus]] lėšomis pastatytas medinis mokyklos pastatas. Mokėsi apie 150 mokinių. Grafai Tiškevičiai rūpinosi, kad gyvenvietė taptų miestu su savo pramone bei įstaigomis. [[1911]] m. įsteigtas dildžių ir metalo dirbinių fabrikas. [[XX a.]] pradžioje veikė 2 [[kalkės|kalkių]] degyklos.
[[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metais dvare įsikūrė ligoninė. Vladislavas Tiškevičius buvo šios ligoninės vyriausias gydytojas. Jo žmona ir dukterys slaugė sužeistuosius, rūpinosi medikamentais, tvarsliava. Geležinkelio stoties patalpose buvo įkurta maža cerkvė. Pirmojo pasaulinio karo metais mokykla uždaryta. Joje įkurtos kareivinės. 1919–1920 m. mokslo metais mokykla vėl buvo atidaryta. Vaikai mokėsi penkiose klasėse. Valstybinė kalba – lenkų. Visa mokyklos dokumentacija vesta taip pat lenkų kalba. Nuo 1920 m. iki 1939 m. Lentvaris priklausė lenkų okupuotam [[Vilniaus kraštas|Vilniaus kraštui]]. [[1925]] m. miestelyje įsteigta laikinoji [[koncentracijos stovykla]]. 1939 m. gyvenvietė oficialiai pavadinta Lentvariu.
1940 m. Lentvaryje buvo: mokykla, biblioteka, geležinkelio stotis, paštas, vinių fabrikas, prekybos kioskai.
eilutė 70 ⟶ 52:
[[1944]] m. kovo mėn. miestelį nesėkmingai puolė lenkų [[Armija Krajova|Armijos Krajovos]] kovotojai. Per karą Lentvaris smarkiai nukentėjo.
[[Antrasis pasaulinis karas]] visam kraštui padarė didelę žalą. Neaplenkė jis ir Lentvario. Miestelyje daug namų buvo sugriauta ir sudeginta. Nepažeista liko Lentvario bažnyčia, kurioje tuo metu freskomis buvo gražinamos sienos. Vokiečių okupacijos metais mokykla nedirbo. Pamokos prasidėjo 1944 m. Vaikai buvo mokomi lenkų kalba.
[[Vaizdas:Lentvaris, Lithuania - panoramio (105).jpg|thumb|240px|Lentvario daugiabučiai]]
eilutė 77 ⟶ 59:
1945–1946 m. mokslo metais vėl atidarytos klasės su rusų dėstomąja kalba.
[[1946]] m. [[rugpjūčio 3]] d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] daliai gyventojų repatrijavus į Lenkiją, į miestą atsikėlė [[lietuviai|lietuvių]] iš [[Aukštadvaris|Aukštadvario]], [[Vievis|Vievio]], [[Varėna|Varėnos]], [[Semeliškės|Semeliškių]] ir [[Valkininkai|Valkininkų]], nemažai imigrantų atvyko iš [[SSRS]]. Sovietų valdžia [[1940]]–1941 m. ir 1944–[[1953]] m. ištrėmė 35 Lentvario gyventojus.
1949 m. liepos 11 d. Lentvariui suteiktas miesto statusas. [[1949]] m. senojo vinių fabriko vietoje įsteigta santechnikos dirbinių gamykla „Kaitra“. 1950 m. buvo atidarytos lietuviškos klasės, kurios sudarė septynmetę mokyklą. Mokykla buvo atidaryta buvusiame statybininkų bendrabutyje, netoli „Kaitros“ gamyklos.
Nuo 1950–1951 m. mokslo metų Lentvario Pirmoji vidurinė mokykla (,,Versmės<nowiki>''</nowiki> gimnazija) tapo vidurine.▼
▲Nuo 1950–1951 m. mokslo metų Lentvario Pirmoji vidurinė mokykla(,,Versmės<nowiki>''</nowiki> gimnazija) tapo vidurine.
Penkiasdešimtųjų metų pabaigoje didėjo Lentvario gyventojų skaičius, atsirado naujų įmonių. Didžiausia iš jų – kilimų fabrikas.
eilutė 95 ⟶ 73:
1956 m. pradėtas statyti trijų aukštų mūrinis mokyklos pastatas.
1956 m. vidurinę mokyklą baigė pirmoji abiturientų laida.
Nuo [[1957]] m. buvusiuose grafų rūmuose įsikūrusi Lentvario kilimų fabriko (dabar – „AB Kilimai“ ir „UAB [[Lentvario kilimai]]“) administracija.
1959 m. baigtas statyti centrinis mokyklos pastatas, skirtas 440 mokinių. Tačiau mokinių buvo dvigubai daugiau. Buvo pastatyti du priestatai. Tuo metu mokykloje mokėsi 960 mokinių. Mokykloje veikė bufetas, biblioteka, fizikos, chemijos, buities darbų kabinetai, mokinių bendrabutis.
eilutė 105 ⟶ 81:
1963 m. klasės su lietuvių dėstomąja kalba buvo atskirtos į savarankišką mokyklą.
1963
1960–1970 m. Lentvaryje buvo 26 gatvės, kurių bendras ilgis 18 km, kultūros namai, kino teatras, biblioteka, trys vaikų darželiai, 25 vietų ligoninė, vaistinė, poliklinika.
eilutė 117 ⟶ 91:
1996 m. Lentvario Pirmoji vidurinė mokykla iškilmingai minėjo savo 100 metų jubiliejų.
[[2001]] m.
Nuo 2008 m. rugsėjo 1 d., sumažėjus Lentvario Pirmosios vidurinės mokyklos mokinių skaičiui, rytinio priestato pirmame aukšte įsikūrė Meno mokyklos filialas.
eilutė 147 ⟶ 121:
== Architektūra ==
Miesto planas stačiakampis. Žymiausi pastatai ir kultūros paminklai:
* Neoromaninė [[Lentvario Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia]] su [[Kampanilė|kampanile]]
* [[XIX a.]] 2-osios pusės – [[XX a.]] pradžios [[Lentvario dvaras|Lentvario dvaro]] sodyba
* Vandentiekio bokštas, statytas XIX a. 6-7 dešimtmetyje
eilutė 192 ⟶ 166:
=== Žymūs žmonės ===
* [[Aleksandras Belgardas]] (1902–1992), mokslininkas, biologas
* [[Igor Przegrodzki]] (1926–2009), aktorius, režisierius, pedagogas
eilutė 200 ⟶ 173:
== Ekonomika ==
Lentvaryje veikia [[Kilimas|kilimų]] (AB „Kilimai“), metalo gaminių („Lentima“, „Kaitec“, „Minartis“, „Gijona“), medienos apdirbimo („Lentvario mediena“), medinio karkaso skydinių namų („Jūsų namas“), santechnikos, šildymo įrenginių (UAB „Kaitra“) gamybos bendrovės.
== Sportas ==
| |||