Išmatos: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Puslapis keičiamas tekstu „MAXAIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIII“ |
S Undid edits by 88.119.207.41 (talk) to last version by Homo ergaster: unexplained content removal Žymos: Anuliuoti SWViewer [1.3] |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Bos_taurus_taurus_turd.jpg|thumb|right|200px|Karvės mėšlas]]
'''Išmatos''', '''fekalijos''', '''ekskrementai''' – per [[žarnynas|žarnyną]] praėjusio ir suvirškinto [[maistas|maisto]] likučių, žarnyno [[bakterijos|bakterijų]] ir nusišėrusių žarnyno [[gleivinė]]s ląstelių likučių mišinys, pasišalinęs per [[išangė|išangę]].
== Gyvūnų išmatos ==
Priklausomai nuo gyvūno, išmatos turi savitus pavadinimus: [[karvė]]s išmatos vadinamos ''karvašūdžiais'', [[arklys|arklio]] – ''arkliašūdžiais'' ir pan. Rutuliškos ar artimos formos gyvūnų (pvz., [[triušis|triušio]]) vadinamos ''spiromis'', ''spiriukais''.
Žolėdžių žinduolių, naminių paukščių išmatos dažnai vadinamos ''[[mėšlas|mėšlu]]''.
Ekskrementuose visada lieka kietųjų nesuvirškintų dalių. Tai [[kailis|kailio]] gabaliukai, [[plaukas|plaukai]], [[šeriai]], [[kaulas|kaulai]] ar jų dalys, [[žuvys|žuvų]] ar [[ropliai|roplių]] [[žvynas|žvynai]], [[vabzdys|vabzdžių]] [[antsparnis|antsparniai]] ir kitos [[chitinas|chitininės]] dalys, [[moliuskas|moliuskų]] [[kiautas|kiauteliai]]. Augaliniu maistu mintančių lieka nesuvirškintų [[mediena|medienos]] dalelių, [[vaisius|vaisių]] luobelių bei [[sėkla|sėklų]].
Pagal ekskrementų dydį, formą, konsistenciją ir sudėtį galima nustatyti [[gyvūnas|gyvūno]] [[rūšis|rūšį]]. Specializuota [[zoologija|zoologijos]] disciplina, tirianti gyvūnų išmatas, vadinama ''koprologija'' arba ''skatologija''.
=== Gyvūnų išmatų panaudojimas ===
Arklių, karvių, kiaulių išmatos nuo seno buvo ir yra naudojamos žemės ūkyje. Pakitusios paukščių išmatos virsta [[guanas|guanu]], kuris yra vertinga trąša, turinti daug vertingų mineralinių medžiagų.
[[Indonezija|Indonezijoje]] iš [[Civetos|civetų]] išmatų renkamos apvirškintos [[kavamedis|kavos]] pupelės, kruopščiai išvalomos, truputį pakepinamos ir ruošiama [[kava]] [[Kopi Luwak]]. Ši kava [[Gurmanas|gurmanų]] labai vertinama.
== Žmogaus išmatos ==
Žmogaus išmatos būna įvairių spalvų – juodos, rudos, geltonos, net raudonos, įvairių formų, nuo cilindro iki blyno.
Psichinis sutrikimas, pasireiškiantis išmatų valgymu, vadinamas [[koprofagija]].
== Proceso pavadinimas ==
Išmatų pasišalinimas per išangę, priklausomai nuo žmogaus išsilavinimo, kultūros, išmatų konsistencijos ir kitų priežasčių, gali būti vadinamas ''tuštinimusi'', ''šikimu'', ''kakojimu''. Tuštinimasis nenormaliai skystomis išmatomis vadinamas ''[[Viduriavimas|viduriavimu]]'', ''triedimu''.
== Kvapas ==
Išmatoms kvapą suteikia [[sieros vandenilis]], [[amoniakas]] ir įvairūs [[merkaptanai]]. Išmatos, esančios žarnyne, dar nevadinamos išmatomis.
== Kova su išmatomis ==
Pirmieji viešieji tualetai atsirado dar [[Antika|antikos laikais]]. Automobiliai, pritaikyti išvežti fekalijas, vadinami ''asenizacinėmis mašinomis''. [[Lietuva|Lietuvoje]] [[Būdelė|būdelės]] arba [[Tupykla|tupyklos]] plito nuo seno, tačiau labai paplito [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metais, nes tuometinė Vokietijos kariuomenė labai bijojo masinių infekcijų protrūkio ir privertė vietos gyventojus įsirengti tupyklas. Iki tol Lietuvoje nemažai žmonių tuštindavosi pakrūmėse ir panašiose vietose, tualetai tebūdavo dvaruose.
{{Biologija-stub}}
{{Commons|Feces|no=T}}
[[Kategorija:Šalinimas]]
[[mg:Poopy]]
| |||