Dirbtinis palydovas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Čia buvo aprašytas supaprastintas DŽP judėjimas, atitinkantis dviejų kūnų uždavinį. Iš tikrųjų palydovo judėjimas gerokai sudėtingesnis, veikiamas trikdymų. Žemas DŽP orbitas labiausiai trikdo Žemės paplokštumas (nesimetriškas traukos laukas) ir atmosferos pasipriešinimas, o aukštas – [[Mėnulis|Mėnulio]] ir [[Saulė]]s trauka. Dėl Žemės nesferiškumo palydovo orbita sukasi savo plokštumoje, o pati ši plokštuma sukasi apie Žemės ašį. Dėl oro pasipriešinimo DŽP orbita žemėja ir apvalėja. Nepaisant stabdymo, artėjant prie Žemės, palydovo greitis didėja, nes mažėja jo [[potencinė energija]]. Pagaliau palydovas įlekia į tankesnius atmosferos sluoksnius ir dėl trinties užsidega.

 

[[Vaizdas:LituanicaSAT2.jpg|thumb|right|250px|Lietuviškas palydovas „[[LituanicaSAT-2]]“]]

Pirmieji Lietuvos dirbtiniai palydovai „[[LituanicaSAT-1]]“ ir „[[LitSat-1]]“ paleisti [[2014]] m. [[sausio 9]] d. Trečiasis palydovas „[[LituanicaSAT-2]]“ paleistas [[2017]] m. [[birželio 23]] d.<ref>http://www.startuplithuania.lt/en/news/nanoavionics-preparing-for-lituanicasat-2-launch-in-april</ref> iš [[Indija|Indijos]] erdvės tyrimų organizacijai ({{en|ISRO}}) priklausančio Satish Dhawan kosmodromo (''SDSC''), nešančiąja raketa „PSLV“ (''Polar Satellite Launch Vehicle''), kartu su dar kitais 7 „QB50“ projekte dalyvaujančiais palydovais ir kitais ne projekto palydovais (vienas iš jų - pirmasis [[Latvija|Latvijos]] [[Dirbtinis palydovas|DŽP]] „[[Venta-1]]“<ref>http://space.skyrocket.de/doc_sdat/venta-1.htm</ref>). Paleistas palydovas skrieja poline Žemės orbita, kurios plokštumos posvyris 97,1° ir kurioje kiekvieno apsisukimo aplink Žemę metu, palydovas praskrieja arti Žemės ašigalių<ref>https://www.qb50.eu/index.php/project-description-obj/launch-scenario</ref>.