20:29, 3 spalio 2019 versija taisyti Dirgela (aptarimas \| indėlis) Atleistieji nuo IP blokavimo 57 880 keitimai Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		19:21, 4 spalio 2019 versija taisyti anuliuoti Dirgela (aptarimas \| indėlis) Atleistieji nuo IP blokavimo 57 880 keitimai S →‎Zetos kunigaikštystė Kitas pakeitimas →
Eilutė 49: 1355 m. mirus didžiausiam Serbijos imperijos valdovui [[Stefanas Dušanas\|Stefanui Dušanui]], imperija ėmė byrėti. Ilgainiui čia susiformavo 6 atskiros valstybės, valdomos vietos dinastijų. Tuo pasinaudoję Zetoje į valdžią atėjo vietos didikai [[Balšičiai]], kurie iš pradžių valdė kaip imperijos vasalai, bet nuo 1360 m. – kaip visiškai nepriklausomi. Taip įkurta [[Zetos kunigaikštystė]]. Valdant Balšičiams, krašte galutinai įsitvirtino [[ortodoksai\|ortodoksų]] tikėjimas. [[1421]] m. mirdamas paskutinis Balšičius [[Balša III]] paliko kunigaikštystę savo motinos broliui, [[Serbijos despotatas\|Serbijos despotui]] Stefanui Lazarevičiui ir Zeta vėl pateko į Serbijos sudėtį. Kadangi despotai kovodami su Osmanais negalėjo skirti pakankamo dėmesio Juodkalnijai, [[~~1451~~1427]] m. čia įsigalėjo nauja vietinė dinastija – [[Crnojevičiai]], valdę iki [[1498]] m. Jiems valdant kraštas jau tapo žinomas kaip ''Montenegro'', kas, išvertus iš italų kalbos ir reiškia Juodkalnija. Crnojevičių valdos užėmė tik labai nedidelę dalį Juodkalnijos, ties sostine [[Cetinjė]]. Nuo 1420 m. Juodkalnijos pakrantėje įsigalėjo [[Venecijos respublika]], kuri vietos miestus valdė kaip dalį savo užjūrio kolonijų – [[Venecijos Albanija\|Venecijos Albaniją]]. Ji teritorijas prie [[Kotoro įlanka\|Kotoro įlankos]] išlaikė iki pat XVIII a.

Juodkalnijos istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų