Lietuvos–Lenkijos dujotiekis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 27:
== Istorija ==
Nors GIPL projekto užuomazgos siekia [[1992 m.|1992]] metus, realūs parengiamieji dujotiekio tarp Lenkijos ir Lietuvos darbai prasidėjo 2008-2009 m. Tuomet buvo atlikta pirmoji studija, parodžiusi, kaip būtų galima sujungti Lietuvos ir Lenkijos dujų tinklus. Lenkija jau svarstė apie kitas jungtis su kaimyninėmis valstybėmis ir suskystintų gamtinių dujų terminalo Swinoujscie statybą. 2011-2013 m. buvo atlikta GIPL verslo aplinkos analizė bei galimybių studija. 2014 m. lapkričio 5 d. GIPL projekto dalis Lietuvos teritorijoje buvo pripažinta valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Tuo pačiu metu [[Europos Komisija]] nusprendė GIPL projektui skirti 306 mln. eurų paramą. [https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/136329/lenkijos-ir-lietuvos-dujotiekiu-jungties-statybos-finansavimui-gauta-isankstine-es-parama <nowiki>[2]</nowiki>]
2015 m. rugpjūtį buvo atliktos GIPL poveikio aplinkai vertinimo procedūros Lietuvos teritorijoje.
Eilutė 33:
Iš pradžių buvo planuojama, kad jungtis bus tiesiama nuo Rembelščyznos DKS, esančios šalia Varšuvos, iki Jauniūnų DKS, tačiau 2016 m. rugsėjo pradžioje Lenkija pasiūlė tiesti kitą, trumpesnę GIPL dujotiekio trasą nuo Jauniūnų DKS iki Baltarusijos pasienyje esančios Holovčycių DKS. Šio sprendimo argumentai – sumažėję kaštai dėl trumpesnės trasos ir sutaupytos lėšos kompresorinių stočių didinimui. [https://www.vz.lt/sektoriai/energetika/2016/09/07/uztruks-ilgiau-gal-bus-pigiau-keiciama-dujotiekio-i-lenkija-trasa <nowiki>[3]</nowiki>]
2016 m. rugsėjo 27 d. buvo gauti visi GIPL projekto dalies Lietuvos teritorijoje statybą leidžiantys dokumentai. 2018 m. gegužę [[Lenkija|Lenkijos]] ir [[Baltijos valstybės|trijų Baltijos šalių]] perdavimo sistemos operatoriai pasirašė sąnaudų paskirstymo sutartį, kuri nustatė, kaip tarp valstybių bus paskirstomos GIPL projekto sąnaudos. Taip pat šį mėnesį Lietuvos ir Lenkijos perdavimo sistemos operatoriai pasirašė tinklų sujungimo sutartį, kuria patvirtino galutinį sprendimą investuoti į GIPL projektą bei pradėjo dujotiekio statybos etapą.
2018 m. vasarą paskelbti GIPL dalies Lietuvos teritorijoje statybos darbų ir statyboms reikalingų dujotiekių vamzdžių viešieji pirkimai.
Eilutė 42:
== GIPL kaina ir finansavimas ==
Bendra GIPL projekto kaina siekia apie 500 mln. eurų. [[Europos Sąjunga]] (ES) pagal Europos tinklo infrastruktūros priemonę iš viso projektui skiria 306 mln. eurų lėšų. Baltijos šalys Lenkijai padengs 86 mln. eurų projekto sąnaudų, iš kurių 55 mln. eurų sumokės [[Lietuva]], 29 mln. eurų – [[Latvija]] (dalį šios sumos skirs ES), 1,5 mln. eurų – [[Estija]].
== Projekto reikšmė ==
Šiuo metu Baltijos šalys ir Suomija žemyniniu būdu gali gauti dujas tik iš Rusijos. [https://www.vz.lt/energetika/2018/05/24/dujotiekio-su-lenkija-statyboms-uzdegta-zalia-sviesa <nowiki>[6]</nowiki>] Vienintelis alternatyvus dujų tiekimo šaltinis Lietuvoje – nuo 2014 m. veikiantis Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas [[Independence|„Independence“]], į kurį dujas galima atsiplukdyti. GIPL sujungs Baltijos šalis ir Suomiją (per dujotiekį tarp Estijos ir Suomijos „[[Balticconnector]]“) su Europos Sąjungos dujų perdavimo sistemomis, padidins prieigų prie alternatyvių dujų šaltinių skaičių Baltijos regione ir užtikrins dujų tiekimo saugumą bei konkurenciją. Skaičiuojama, kad GIPL pajėgumai leis patenkinti 40% metinio Baltijos šalių ir Suomijos gamtinių dujų poreikio. [https://www.youtube.com/watch?v=GeShF97AXYE <nowiki>[7]</nowiki>]
Europos Komisija yra pripažinusi GIPL projektą didelės svarbos dujų teikimo saugumą užtikrinančiu infrastruktūros projektu, reikšmingai prisidedančiu prie ES energetinio saugumo užtikrinimo.
| |||