Adrijos jūra: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 9:
Adrijos jūra yra ant Apulijos arba Adrijos mikroplokštės, kuri [[Mezozojus|mezozojaus eroje]] atsiskyrė nuo Afrikos plokštės. Plokštės judėjimas prisidėjo prie [[Alpinė kalnodara|aplinkinių kalnų grandinių formavimosi]] ir [[apeninai|Apeninų]] tektoninio iškilimo po susidūrimo su Eurazijos plokšte. Apeninai susiformavo vėlyvajame oligocene tuo pačiu atskirdami Adrijos jūrą nuo Viduržemio jūros baseino. Adrijos jūroje randamos visų tipų nuosėdos, didžioji nuosėdų dalis sunešta Po ir kitų upių vakarinėje pakrantėje. Vakarinė pakrantė yra aliuvinė arba terasinė, o rytinė pakrantė yra stipriai išraižyta su aiškiai pasireiškiančia [[Karstas (reiškinys)|karstifikacija]]. Adrijos jūroje yra keletas saugomų teritorijų, skirtų apsaugoti jūros karstines [[Buveinė|buveines]] ir [[Biologinė įvairovė|bioįvairovę]]. Jūroje yra gausi flora ir fauna - Adrijoje identifikuojama daugiau kaip 7000 rūšių, daugelis iš jų - [[endemizmas|endeminės]], retos ir saugotinos.
Adrijos pakrantėse gyvena daugiau nei 3,5 mln. žmonių; didžiausi miestai yra [[Baris]], [[Venecija]], [[Triestas]] ir [[Splitas]]. Seniausias gyvenvietes Adrijos jūros pakrantėje įkūrė [[etruskai]], [[ilyrija|ilyrai]] ir [[Senovės Graikijos istorija|graikai]]. II a. pr. m. e. Adrijos pakrantes užvaldė [[Senovės Roma|Roma]]. [[Viduramžiai]]s Adrijos jūroje ir jos pakrantėse skirtingais laikotarpiais vyravo keletas valstybių, tarp jų [[Bizantijos imperija]],
Žvejyba ir [[turizmas]] atneša reikšmingas pajamas palei visą Adrijos jūros pakrantę. Sparčiausiai Adrijos jūros baseine auga Kroatijos Adrijos pakrančių turizmo industrija. jūros transportas taip pat yra svarbi regiono ekonomikos šaka - Adrijos jūroje yra 19 jūrų uostų, kurie gali apdoroti daugiau nei milijoną tonų krovinių per metus. Didžiausias Adrijos jūros uostas pagal metinę krovinių apyvartą yra Triesto uostas, o Splito uostas yra didžiausias Adrijoje pagal pervežamų keleivių skaičių.
Eilutė 15:
== Istorija ==
Pavadinta etruskų gyvenvietės [[Adrija (miestas)|Adrijos]] ([[Rovigo provincija]]), kuris buvo jūros pakrantėje, [[Po (upė)|Po]] ir [[Adidžė]]s upių deltoje, vardu.<ref>''[https://www.britannica.com/place/Adria Adria]'' in britannica.com</ref> Šis pavadinimas greičiausiai kilęs iš [[ilyrų kalbos|ilyrų]] ''adur'' reiškiančio vandenį arba jūrą.<ref>Room, Adrian (2006). Placenames of the world. McFarland & Company. P.20. ISBN 978-0-7864-2248-7.</ref> Iš pradžių taip graikai vadino tik šiaurinę jūros dalį (gr. ''Adrias Kolpos''), vėliau šis pavadinimas imtas naudoti visai jūrai. Romėnai jūrą vadino ''Mare Seperum'' arba ''Mare Hadriaticum''.
Per du tūkstančius metų Po ir Adidžė sunešė tiek sąnašų į šioje vietoje seklią jūrą, kad dabartiniais laikais Adrijos miestas yra 25 km nuo pakrantės.
| |||