Adrijos jūra: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 7:
'''Adrijos jūra''' – [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] dalis, esanti tarp [[Apeninai|Apeninų]] ir [[Balkanai|Balkanų]], šiauriau [[Otranto sąsiauris|Otranto sąsiaurio]]. Adrijos jūros pakrantes turi [[Albanija]], [[Bosnija ir Hercegovina]], [[Kroatija]], [[Italija]], [[Juodkalnija]] ir [[Slovėnija]]. Adrijos jūroje yra daugiau nei 1300 salų, daugiausia palei rytinę pakrantę Kroatijoje. Jūra dalinama į tris baseinus, šiaurinis yra sekliausias, o pietinis giliausias, maksimalus gylis siekia 1233 m. Vyraujančios srovės teka prieš laikrodžio rodyklę nuo Otranto sąsiaurio palei rytinę pakrantę ir grįžta iki sąsiaurio palei vakarinę (Italijos) pakrantę. Potvyniai Adrijos jūroje yra silpni, nors kartais pasitaiko ir didesnių svyravimų. Adrijos [[druskingumas]] yra mažesnis nei Viduržemio jūros, nes į Adriją suteka trečdalis viso gėlo vandens, kuris patenka į Viduržemio jūrą. Vandens paviršiaus temperatūra paprastai siekia 30 °C vasarą ir 12 °C žiemą ir ženkliai veikia Adrijos jūros baseino klimatą.
Adrijos jūra yra ant Apulijos arba Adrijos mikroplokštės, kuri [[Mezozojus|mezozojaus eroje]] atsiskyrė nuo Afrikos plokštės. Plokštės judėjimas prisidėjo prie [[Alpinė kalnodara|aplinkinių kalnų grandinių formavimosi]] ir [[apeninai|Apeninų]] tektoninio iškilimo po susidūrimo su Eurazijos plokšte. Apeninai susiformavo vėlyvajame oligocene tuo pačiu atskirdami Adrijos jūrą nuo Viduržemio jūros baseino. Adrijos jūroje randamos visų tipų nuosėdos, didžioji nuosėdų dalis sunešta Po ir kitų upių vakarinėje pakrantėje. Vakarinė pakrantė yra aliuvinė arba terasinė, o rytinė pakrantė yra stipriai išraižyta su aiškiai pasireiškiančia [[Karstas (reiškinys)|karstifikacija]]. Adrijos jūroje yra keletas saugomų teritorijų, skirtų apsaugoti jūros karstines [[Buveinė|buveines]] ir [[Biologinė įvairovė|bioįvairovę]]. Jūroje yra gausi flora ir fauna - Adrijoje identifikuojama daugiau kaip 7000 rūšių, daugelis iš jų - [[endemizmas|endeminės]], retos ir saugotinos.
Adrijos pakrantėse gyvena daugiau nei 3,5 mln. žmonių; didžiausi miestai yra [[Baris]], [[Venecija]], [[Triestas]] ir [[Splitas]]. Seniausias gyvenvietes Adrijos jūros pakrantėje įkūrė [[etruskai]], [[ilyrija|ilyrai]] ir [[Senovės Graikijos istorija|graikai]]. II a. pr. m. e. Adrijos pakrantes užvaldė [[Senovės Roma|Roma]]. [[Viduramžiai]]s Adrijos jūroje ir jos pakrantėse skirtingais laikotarpiais vyravo keletas valstybių, tarp jų [[Bizantijos imperija]], [[Kroatijos karalystė]], [[Venecijos republika]], [[Habsburgų monarchija]] ir [[Osmanų imperija]]. Napoleono karų metu Pirmoji Prancūzijos imperija užvaldė pakrantes, o prieš ją stojo britai ir galiausiai didžioji rytinės Adrijos jūros pakrantės dalis ir Po slėnis atiteko [[Austrijos imperija|Austrijai]]. Po [[Italijos suvienijimas|Italijos susivienijimo]] Italijos karalystė pradėjo ekspansiją į rytus, kuri truko iki XX a. Po Pirmojo pasaulinio karo ir [[Austrija-Vengrija|Austrijos-Vengrijos]] bei Osmanų imperijos žlugimo rytinė jūros pakrantė atiteko Jugoslavijai ir Albanijai. XX a. paskutiniąjame dešimtmetyje iširus Jugoslavijai prie Adrijos jūros atsirado keturios naujos valstybės. Italija ir Jugoslavija dėl jūrų sienos susitarė 1975 m. ir šią sieną pripažįsta po Jugoslavijos iširimo susidariusios valstybės, tačiau jūrų sienos tarp Slovėnijos, Kroatijos, Bosnijos-Hercegovinos ir Juodkalnijos tebėra ginčų objektas. Italija ir Albanija dėl jūrų sienos susitarė 1992 m.
Žvejyba ir [[turizmas]] atneša reikšmingas pajamas palei visą Adrijos jūros pakrantę. Sparčiausiai Adrijos jūros baseine auga Kroatijos Adrijos pakrančių turizmo industrija. jūros transportas taip pat yra svarbi regiono ekonomikos šaka - Adrijos jūroje yra 19 jūrų uostų, kurie gali apdoroti daugiau nei milijoną tonų krovinių per metus. Didžiausias Adrijos jūros uostas pagal metinę krovinių apyvartą yra Triesto uostas, o Splito uostas yra didžiausias Adrijoje pagal pervežamų keleivių skaičių.
== Istorija ==
Pavadinta
Per du tūkstančius metų Po ir Adidžė sunešė tiek sąnašų į šioje vietoje seklią jūrą, kad dabartiniais laikais Adrijos miestas yra 25 km nuo pakrantės.
| |||