Gražina (poema): Skirtumas tarp puslapio versijų

„Gražiną“ Admonas Mickevičius parašė 1822 metų vasarą atostogaudamas Vilniuje. Adomo Mickevičiaus draugas poetas [[Antoni Edward Odyniec]] tvirtina, kad autorius suteikė Gražinai savo mylimosios kaunietės Karolinos Kowalskos bruožų.<ref name="RRK">Roman Robert Koropeckyj, [https://books.google.com/books?id=Pq1KOMGz2yUC&pg=PA35&dq=gra%C5%BCyna+by+mickiewicz&hl=en&ei=d6ObToawMobY0QHzroXEBA&sa=X&oi=book_result&ct=book-preview-link&resnum=6&sqi=2&ved=0CEYQuwUwBQ#v=onepage&q=gra%C5%BCyna%20by%20mickiewicz&f=false „Adam Mickiewicz: the life of a romantic“.] Cornell University Press, 2008. Page 35. {{ISBN|0-8014-4471-3}}.</ref>. Vardą „Gražina“ autorius pasirinko dėl lietuviškos jo reikšmės „graži“.{{faktas}}

Poemos veiksmas prasideda Naugarduko pilyje, į kurią naktį atvyksta kryžiuočiai susitarti su kunigaikščiu Liutauru dėl bendros kovos prieš kunigaikštį Vytautą. Pranešti kunigaikščiui apie nelauktus svečius siunčiamas senas gerbiamas karys Rimvydas. Liutauras Rimvydui papasakoja savo planą kartu su kryžiuočiais užimti Vytautui priklausantį Lydos miestą. Liutauras pavydi Vytautui jo šlovės, valdžios ir turto. Rimvydas supranta, kad Liutaurą nuo sąjungos su kryžiuočiais gali atkalbėti tik jo žmona Lydos kunigaikščio dukra Gražina, kuri yra Liutauro patarėja turinti jam didelę įtaką. Tačiau ir jai nepavyksta įtikinti vyro nepradėti brolžudiško karo. Kai Liutauras užmiega, kunigaikštienė liepia kryžiuočių pasiuntiniams nešdintis, tačiau jų komtūras DitrichDitrychas HalstarkHalštarkas vonfon KniprodeKniprodė pažada atkeršyti. GažinaGražina sužino apie planuojamą kryžiuočių puolimą ir apsirengusi savo vyro šarvais išjoja su kariuomene į mūšį. Liutauras pabudęs viską supranta ir pats išskuba į mūšį, tačiau nespėja apginti savo žmonos - – ją mirtinai sužeidžia kryžiuočiai. Kai uždegamas laidotuvių laužas su Gražinos palaikais, kunigaikštis Liutauras šoką į jį ir pranyksta dūmuose.

Poema ne kartą versta į lietuvių kalbą.

1899 metais išleistas Jr. Jono vertimas „Diedai ir Grażina“.<ref name="JrJonas">[https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/LNB1E8915F4 Jr. Jonas „Vertimai iš Mickevycziaus. Diedai ir Grażina“. - – 1899.].</ref> 1955 metais pasirodė [[Justinas Marcinkevičius|Justino Marcinkevičiaus]] vertimas, kuris vėliau ne kartą leistas pakartotinai.<ref name="JustM">Gražina ; Konradas Valenrodas : / Adomas Mickevičius. - – Kaunas, 1958. - – 106 p. - – (Mokinio biblioteka)</ref>

1884 metai Krokuvos parke [[:en:Planty Park|Planty]]„Planty“ buvo pastatytas marmurinis paminklas Gražinai.