Tadžikai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S įtraukta Kategorija:Uzbekijos tautos naudojant HotCat |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 22:
== Istorija ==
Tadžikų etnosas formavosi VIII–XIII a. regione, kuris tradiciškai vadinamas [[Chorasanas|Chorasanu]] ir [[Transoksiana]]. Jis apima dideles teritorijas dab. šiaurės rytų [[Iranas|Irane]], šiaurės Afganistane, Turkmėnijoje, Uzbekijoje ir Tadžikijoje. Iki tol šiuose regionuose gyveno senovės iranėnų tautos [[sogdai]], [[baktrai]], [[partai]], [[chorezmiai]] ir pan.
VIII a. šiuos kraštus prisijungęs [[Arabų kalifatas]] atnešė į vietos tautas [[islamas|islamą]] ir pradėjo arabizaciją. Tačiau IX a. susikūrusi [[Samanidai|Samanidų valstybė]] skatino iranizaciją. Čia paplito [[persų kalba]] ir formavosi atskiras jos dialektas. Samanidų imperijoje visos senovės tautos susilydė į vieną etnosą, todėl ši valstybė laikoma pirmąja etnine tadžikų valstybe. Taigi, tuo metu tadžikų teritorijos driekėsi nuo Dašt-e keviro dykumos iki pat Centrinės Azijos stepių. Tarp svarbiausių jų miestų buvo [[Heratas]], [[Samarkandas]], [[Buchara]], [[Chodžentas]], [[Termezas]] ir [[Kabulas]].
Eilutė 32:
Nuo X a. dideles tadžikų teritorijas valdant tiurkų ir mongolų dinastijoms (tarp jų svarbiausi buvo [[Seldžiukai]], [[Karachanidai]], [[Timūridai]] ir [[Šeibanidai]]) sparčiai vyko Chorasano ir Transoksianos tiurkizacija. Didelė dalis tadžikų išlaikė sėslų gyvenimo būdą, tačiau perėmė tiurkų kalbas ir tapo žinomi kaip [[sartai]], dab. uzbekų protėviai. Šio proceso metu tadžikų gyvenamos teritorijos traukėsi, ir jie liko gyventi nedidelėmis salomis savo buvusiose teritorijose. Didžiausia jų koncentracija išsilaikė Baktrijos istoriniame regione (dab. šiaurės Afganistanas ir pietų Tadžikija).
Nuo XVI a. tadžikų teritorijas valdė [[Safavidai]], [[Hotakiai]], [[Duranio imperija|Duraniai]]. XIX a. interesus regione pradėjo reikšti [[Rusijos imperija]]. Galiausiai XIX a. pabaigoje tadžikų teritorijos buvo padalintos tarp Afganistano, Rusijos ir Persijos.
== Paplitimas ==
Afganistano teritorijoje gyvena didžiausia pasaulio tadžikų dalis: 9-11 mln., tačiau čia jie nesudaro daugumos. Tadžikai, čia sudarantys 27 proc. gyventojų<ref>"Population of Afghanistan". The World Factbook. Central Intelligence Agency (CIA). Retrieved 2012-08-09.</ref>, yra antroji skaitlingiausia grupė po [[puštunai|puštunų]]. Jie koncentruojasi šiaurės rytinėje valstybės teritorijoje ir sudaro daugumą tokiuose miestuose kaip [[Kabulas]], [[
Rusijos imperijai, o vėliau Sovietų Sąjungai priklausiusios tadžikų teritorijos buvo padalintos tarp Tadžikijos ir Uzbekijos. Tadžikijoje gyvena beveik 7 mln. tadžikų, kurie sudaro apie 84 proc. šalies gyventojų<ref>"Tajikistan". The World Factbook. Central Intelligence Agency. May 5, 2010. Retrieved 2010-05-26.</ref>. Tiesa, į šį skaičių yra įskaičiuojami ir jagnobiai bei pamyriai. Uzbekijoje tadžikai gyvena išsimėtę po visą teritoriją. Pagal oficialius duomenis jie čia sudaro vos 5 proc. gyventojų<ref>"Uzbekistan". The World Factbook. Central Intelligence Agency. May 6, 2010. Retrieved 2010-05-26.</ref>, tačiau manoma, kad šie duomenys gali būti netikslūs, nes daug tadžikų save deklaruoja kaip uzbekus dėl politinių priežasčių. Pasak kai kurių autorių, jų proporcija Uzbekijoje gali siekti net 35 proc. <ref>Richard Foltz (1996). "The Tajiks of Uzbekistan". Central Asian Survey. 15 (2): 213–216. doi:10.1080/02634939608400946.</ref>
Tadžikų diaspora yra aptinkama kaimyninėse valstybėse: [[Kazachija|Kazachijoje]], [[Kirgizija|
== Nuorodos ==
{{reflist}}
| |||