|
}}
'''Antrasis pasaulinis karas''' – didžiausias karas žmonijos istorijoje<ref>Jörg Echternkamp: Die 101 wichtigsten Fragen – Der Zweite Weltkrieg. C.H. Beck, München 2010, P. 11.</ref>, trukęs nuo 1939 iki 1945 m.
Karo pradžia Europoje paprastai laikoma 1939 m. rugsėjo 1 d.<ref>Axelrod, Alan (2007) Encyclopedia of World War II, Volume 1. Infobase Publishing. p. 659.</ref>, kai Trečiasis Reichas užpuolė Lenkiją, ir karą Vokietijai netrukus paskelbė Prancūzija ir Jungtinė Karalystė. Tuo metu kai kurios šalys jau kariavo – vyko [[Antrasis Italijos - Etiopijos karas]], nuo 1937 m. vyko [[Kinų-japonų karai|Antrasis Kinijos-Japonijos karas]], nors nei viena iš šalių nebuvo paskelbusi kitai karo. Kare tiesiogiai ir netiesiogiai dalyvavo daugiau nei 60 valstybių, tarp jų – visos didžiosios valstybės, susiskirsčiusios į du karinius blokus: [[Sąjungininkai (Antrasis pasaulinis karas)|Sąjungininkus]] ir [[Ašis|Ašį]]. Karo veiksmai vyko 40 valstybių teritorijoje, jo metu buvo mobilizuoti daugiau nei 110 milijonų karių.<ref>Alexander Lüdeke: Der Zweite Weltkrieg. Ursachen, Ausbruch, Verlauf, Folgen. Parragon Books, Bath (UK) 2007, P. 299.</ref> „[[Totalinis karas|Totalinio karo]]“ sąlygomis pagrindiniai varžovai karo tikslams sutelkė visus savo ekonominius, pramoninius ir mokslinius pajėgumus, peržengiant civilinių ir karinių resursų skirtį. Antrasis pasaulinis karas buvo daugiausiai aukų pareikalavęs karas žmonijos istorijoje, jo metu žuvo 50-70 milijonų žmonių<ref>Antony Beevor: Der Zweite Weltkrieg. Bertelsmann, München 2014, p.11. ISBN 978-3-570-10065-3. (Originalausgabe: The Second World War. W & N, London 2012.)</ref><ref>Jim Dunnigan. Dirty Little Secrets of World War II: Military Information No One Told You About the Greatest, Most Terrible War in History, William Morrow & Company, 1994. ISBN 0-688-12235-3</ref><ref>Sommerville, Donald. The Complete Illustrated History of World War Two: An Authoritative Account of the Deadliest Conflict in Human History with Analysis of Decisive Encounters and Engagements Landmark. [Sl]: Lorenz Books, December 14, 2008. p. 5. ISBN 0754818985</ref>, didelė dalis jų - Sovietų Sąjungos ir Kinijos civiliai gyventojai.
Karo eigą nulėmė gerokai didesnis antinacistinės koalicijos ekonominis potencialas bei žmogiškieji resursai, taip pat subjektyvus faktorius – nacistinės ideologijos antihumaniškumas. Karui buvo būdinga stipri ideologizacija, dažnai turinti rasistinių bruožų, kuri lėmė daugybę karo nusikaltimų, žiaurų elgesį su civiliais ir karo belaisviais. Dėl Vokietijos [[Nacionalsocializmas|nacionalsocialistų]] kelto karo tikslo išplėsti vokiečių [[gyvybinė erdvė|gyvybinę erdvę]] bei [[Holokaustas|holokausto]] politikos buvo nužudyti 6 mln. žydų ir 4 mln. žmonių, priklausiusių kitoms nacionalsocialistų išskirtoms grupėms ([[čigonai]], [[homoseksualai]], [[politinis kalinys|politiniai kaliniai]]).
Karo veiksmai daugiausiai vyko Europoje ir [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūroje]], [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyne]], Šiaurės [[Afrika|Afrikoje]], Azijos rytuose ir [[Ramusis vandenynas|Ramiajame vandenyne]]. Beveik visos šalys, kariavusios [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajame pasauliniame kare]], kariavo ir Antrajame. Kare nedalyvavo ir oficialiai išliko neutraliomis šešios Europos valstybės - Airija, Švedija, Šveicarija, Ispanija, Portugalija ir Turkija (iki 1945 m. vasario mėn.). Karo europoje pradžioje neutralitetą paskelbė ir Jungtinės Valstijos, tačiau nuo 1939 m. lapkričio jos neutraliteto įstatymas leido JAV pirkti ir savo laivais gabentis iš JAV ginklus ir amuniciją (tuo galėjo pasinaudoti tik Jungtinė Karalystė).
Nuo 1939 m. pabaigos iki 1941 m. vidurio per keletą sėkmingų kampanijų Vokietija nugalėjo ir okupavo didelę dalį Prancūzijos, Jugoslavijos ir Graikijos, okupavo Nyderlandus, Belgiją, Liuksemburgą, Daniją, Norvegiją, Čekiją ir Lenkiją. Dalis okupuotų teritorijų buvo tiesiogiai įjungtos į Trečiąjį Reichą, kitose valdė marionetinės vyriausybės. Vokietija taip pat sutartimis susaistė su savimi Rumuniją, Vengriją ir Bulgariją. Su Italija ir Japonija Vokietija sudarė sąjungą, vadinamąją Ašį. Pagal 1939 m. rugpjūčio mėn. Molotovo-Ribertropo paktą Vokietija ir Sovietų Sąjunga pasidalino ir aneksavo Lenkija ir Baltijos valstybes, taip pat Sovietų Sąjunga aneksavo dalį Suomijos ir Rumunijos teritorijos. Po [[Mūšis dėl Prancūzijos|Prancūzijos nugalėjimo]] karas Europoje daugiausia vyko tarp Europos Ašies valstybių ir Jungtinės Karalystės. Po to sekė karas Balkanuose, [[Britanijos mūšis|mūšis dėl Britanijos]], Blicas (Britanijos bombardavimo kampanija) ir ilgas mūšis dėl Atlanto. Į karą įstojus Vokietijos sąjungininkei Italijai karo veiksmų arena tapo ir Šiaurės Afrika. Italų kariuomenė susirėmė su britais Egipte ir [[Italijos Rytų Afrika|Italijos Rytų Afrikos]] kolonijoje. Nuo 1941 m. vasario mėn. Afrikoje dislokuota Vokietijos kariuomenė nesustabdė Italijos pralaimėjimo. Po dviejų mūšių prie Al Alameino (1942 m. liepą ir 1942 m. spalį-lapkritį) bei britų ir amerikiečių išsilaipinimo Maroke ir Alžyre 1942 m. lapkritį Afrikoje kovojusios vokiečių ir italų pajėgos 1943 m. gegužę kapituliavo Tunise.
Į konfliktą 1941 m. įsitraukė ir kitos šalys – Sovietų Sąjunga, kai ją [[Barbarosos operacija|užpuolė Vokietija]], taip pat [[JAV|Jungtinės Valstijos]] po Japonijos atakos prieš [[Pearl Harboras|Pearl Harborą]]. Sėkmingai prasidėjęs Vokietijos įsiveržimas į Sovietų Sąjungą 1941 m. žiemą įstrigo mūšiuose prie Maskvos (1941 m. rugsėjis - 1942 m. balandis), o [[Stalingrado mūšis|bandymas užimti Stalingradą]] (1942 m. rugpjūtis - 1943 m. vasaris) tapo pirmu dideliu pralaimėjimu, po kurio karo sėkmė nuo Vokietijos nusisuko.
1944 m. birželio mėn. viduryje Rytų fronte buvo sumušta armijų grupė Centras ir Vokietijos kariuomenė iki metų galo buvo priversta atsitraukti iki Trečiojo Reicho sienų. Bendras Vakarų sąjungininkų (Jungtinė Karalystė, JAV, Kanada) puolimas Europoje trimis frontais - išsilaipinimas Sicilijoje 1943 m. liepą, [[išsilaipinimas Normandijoje]] 1944 m. birželio mėn. ir išsilaipinimas 1944 m. rugpjūčio mėn. Pietų Prancūzijoje sudavė rimtą smūgį Trečiajam Reichui Vakaruose.
1944 m. spalį sąjungininkai prie Aacheno įsiveržė į Vokietiją, o 1945 m. sausį į Rytų Prūsiją įžengė Raudonoji Armija ir ėmė veržtis link Berlyno. Iki 1945 pavasario Reicho politinė ir karinė vadovybė tęsė akivaizdžiai pralaimėtą karą, per kurį žuvo dar šimtai tūkstančių žmonių.<ref>John Zimmermann: Pflicht zum Untergang. Die deutsche Kriegführung im Westen des Reiches 1944/45. Schöningh, Paderborn 2009, S. 97; vgl. Stephan Burgdorff/Klaus Wiegrefe (Hrsg.): Der 2. Weltkrieg. Wendepunkt der deutschen Geschichte. Deutsche Verlags-Anstalt, 2005, P. 29.</ref> 1945 m. balandžio 25 d. prie Elbės susitiko JAV ir sovietų kariuomenės. Po to, kai 1945 m. balandžio 30 d. Berlyne nusižudė Hitleris, po dviejų dienų pasidavė miesto gynėjai. Karas Europoje baigėsi [[1945]] m. [[gegužės 8]] d. generolui feldmaršalui Keiteliui pasirašius besąlygiškos kapituliacijos aktą.
Ašies valstybė Japonija 1941 m. gruodžio 7 d. [[Perl Harboro užpuolimas|atakavo JAV karinių pajėgų bazę Perl Harbore]] ir sunaikino didelę dalį JAV Ramiojo vandenyno laivyno. JAV paskelbus karą Japonijai Vokietija taip pat 1941 m. gruodžio 11 d. paskelbė karą JAV. Sovietų Sąjunga laikėsi 1941 m. balandžio 13 d. sudaryto neutralumo pakto su Japonija ir į karą su Japonija nestojo.
1941 m. gruodžio - 1942 m. sausio mėn. vykusios [[Vašingtono konferencija (1941)|Arkadijos konferencijos]] metu JAV ir Jungtinė Karalystė nusprendė pirmiau nugalėti pavojingesniu priešininku laikytą Vokietiją. Nepaisant to nuo 1942 iki 1945 m. sunkios kovos tarp sąjungininkų ir Japonijos vyko ir Rytų Azijoje ([[Kinija|Kinijoje]], [[Birma|Birmoje]], [[Britų Malaja|Britų Malajoje]], [[Tailandas|Tailande]], [[Prancūzijos Indokinija|Prancūzijos Indokinijoje]], Indonezijoje), Filipinuose ir Ramiojo vandenyno salose (taip pat ir Naujojoje Gvinėjoje). JAV gana greitai atstatė savo laivyną, tačiau iki 1942 m. vidurio Japonija užėmė daugelį buvusių europiečių kolonijų - Indokiniją, [[Honkongas|Honkongą]], Britų Malają, [[Filipinai|Filipinus]], dalį [[Mianmaras|Birmos]], Nydelandų Indiją ir dalį Naujosios Gvinėjos. Tik po [[Midvėjaus mūšis|Midvėjaus mūšio]] (1942 m. birželio pr.), kurio metu Japonijos laivynas prarado keturis iš šešių savo lėktuvnešių išryškėjo JAV karinė persvara. Iki 1945 m. JAV pajėgos užiminėjo Japonijos salas Ramiajame vandenyne ir priartėjo prie pagrindinio Japonijos salyno, nors didžioji dalis Pietryčių Azijos tebebuvo užimta Japonijos pajėgų. Japonijos laivynas buvo JAV nugalėtas ir grėsė amerikiečių išsilaipinimas Japonijos salyne. Siekdamas paspartinti kovų Rytų Azijoje pabaigą JAV prezidentas [[Harry S. Truman|H.Trumenas]] 1945 m. rugpjūtyje įsakė numesti atomines bombas ant Hirosimos ir Nagasakio. Japonija besąlygiškai kapituliavo 1945 m. [[rugpjūčio 15]] d. ir Antrasis pasaulinis karas baigėsi.
Sąjungininkų pergalė iš esmės pakeitė pasaulio politinę sistemą: pasauliniam bendradarbiavimui skatinti ir užkirsti kelią ateities konfliktams buvo įkurta Jungtinių Tautų Organizacija, o JAV ir Sovietų Sąjunga iškilo kaip dvi pasaulinės supervalstybės, kurių santykiai greitai peraugo į Šaltąjį karą, kuris truko iki 1991 m. Europos valstybių susilpnėjimas paskatino Azijos ir Afrikos dekolonizaciją. Vakarų Europoje prasidėjo ekonominės ir politinės integracijos procesai, kuriuos paskatino siekis išvengti karinės konfrontacijos ateityje. Rytinė Europos dalis pateko į sovietų įtakos sferą ir liko už „geležinės uždangos“ iki komunizmo žlugimo. Kinijoje po Antrojo pasaulinio karo tęsėsi pilietinis karas, pasibaigęs komunistų pergale ir Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimu.
== Priešistorė ==
Po Pirmojo pasaulinio karo sudarytos [[Versalio sutartis|Versalio]], [[Sen Žermeno sutartis|Sen Žermeno]], [[Trianono sutartis|Trianono]] sutartys pralaimėjusiųjų šalių gyventojų buvo laikomos neteisingomis, tarp Vokietijos, Austrijos, Vengrijos ir Bulgarijos gyventojų tvyrojo revanšo nuotaikos. Nuo 1920 m. iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos 1945 m. politinę valdžią didelėje Europos dalyje įgijo [[fašizmas|fašistinės]] ir kitos dešiniųjų ekstremistų jėgos. Italijoje 1922 m. valdžią užėmė [[Benito Musolinis|Benito Musolinio]] fašistai. Vokietijoje apie 1930 m. į masinį judėjimą išaugo nacionalsocializmas. 1933 m. sausio 30 d. nacionalsocialistams ir jų sąjungininkams dešiniesiems konservatoriams buvo perduota politinė valdžia, kai prezidentas Paul von Hindenburgui kancleriu paskyrė Adolfą Hitlerį.
Versalio taikos sutartis nustatė griežtas sąlygas, kurios labai ribojo Vokietijos galimybes didinti savo ginkluotąsias pajėgas ir darė Vokietijos agresiją praktiškai neįmanoma. Vokietija siekė nauja ekspansija atstatyti savo galią ir statusą, prarastą Pirmajame pasauliniame kare, sukuriant kolonijinę imperiją. 1933 m. sausio 30 d. [[Nacionalsocializmas|nacionalsocialistams]] ir jų dešiniesiems sąjungininkams buvo perduota politinė valdžia – Reicho prezidentas [[Paul von Hindenburg|P. fon Hindenburgas]] A. Hitlerį paskyrė kancleriu. Nacionalsocialistų ir jų sąjungininkų programos dalimi buvo jau ankstesniųjų vyriausybių keltas tikslas peržiūrėti po Pirmojo pasaulinio karo susiklosčiusią pasaulio tvarką ir [[Versalio sutartis]]. 1935 m. su Vokietija susivienijo Saro žemė ir Vokietijoje buvo įvesta visuotinė karo prievolė. [[1936]] m. kovo 7 d. Vokietija [[Reino žemė|remilitarizavo Reino sritį]], [[1938]] m. kovo 12 d. prisijungė Austriją ([[Anšliusas]]), 1938 m. rugsėjį pagal [[Miuncheno sutartis|Miuncheno sutartį]] prisijungė Čekoslovakijos [[Sudetų kraštas|Sudetų kraštą]]. 1939 m. [[kovo 22]] d. Vokietija [[Lietuva]]i paskelbė ultimatumą, kuriuo pareikalavo grąžinti [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštą]], nepaklusus grasinant karine intervencija. Lietuva ultimatumą priėmė. Šiais žingsniais ankstesnė Vesalio sistema buvo sugriauta. Tai paskatino britų ir prancūzų susitaikymo politika, kuria šios šalys tikėjosi taikiai išspręsti su Vokietijos reikalavimais susijusias problemas. Šios politikos laikytasi net ir po to, kai [[1939]] m. [[kovo 13]] d. dieną Vokietija okupavo likusią [[Čekoslovakija|Čekoslovakijos]] dalį, nepaisydama britų ir prancūzų protestų.
* 1939 m. balandžio 7 d. Italija okupavo [[Albanija|Albaniją]].
* 1939 m. [[rugpjūčio 23]] d. pasirašytas [[Molotovo-Ribentropo paktas]], SSRS-Vokietijos nepuolimo sutartis, taip pat slapti rytų ir šiaurės Europos šalių pasidalijimo dokumentai.
=== Konflikto ištakos Azijoje ===
Nepatenkinti tuo kaip Vakarų valstybės elgėsi su Japonijos imperija sudarant Versalio taiką bei 1922 m. Vašingtono ir 1930 m. Londono jūrų sutartimis dalis Japonijos politikų ir karinio elito, pvz., Fumimaro Konoe ir [[Sadao Araki]] atgaivino Hakkō ichiu („pasaulis po vienu stogu“) doktriną ir ėmė skleisti japonų rasės pranašumo ir teisės dominuoti Azijoje ideologiją. Pagal šią rasinę ideologiją Japonija esanti pasaulio centre ir remiasi imperinėmis institucijomis ir imperatoriumi, kuris laikomas dieviška būtybe ir deivės Amateresu Omikami palikuoniu.
1931 m. Japonija įsiveržė į Mandžiūriją, o 1937 m. ir į likusią Kinijos dalį. Japonijai atsisakius pasitraukti iš 1941 m. užimtos Prancūzijos Indokinijos ir Kinijos 1941 m. vasarą JAV įvedė Japonijai naftos embargą. Atsakydamas į tai imperatorius Hirohitas pradėjo Didžiosios Rytų Azijos karą (Dai To-A sensô) patvirtindamas planus užpulti JAV Pearl Harbore ir įsiveržti į pietryčių Aziją.
{{cleanup}}
== Karo eiga ==
=== Karo pradžia ===
1939 m. balandį Hitleris įsakė [[Vermachtas|vermachtui]] ruoštis pulti Lenkiją. 1939 m. [[rugsėjo 1]] d. jis sulaužė nepuolimo ir gerų santykių paktą, pasirašytą prieš penkerius metus. Vokiečių kariuomenė įsiveržė į Lenkiją. [[Hitleris]] pasinaudojo savo paties inscenizuotu pretekstu, neva lenkų kareiviai „užpuolę“ [[Glivicė|Gleivico]] radijo stotį netoli [[Lenkija|Lenkijos]] sienos. Tačiau šįkart [[Prancūzija]] ir [[Jungtinė Karalystė|Didžioji Britanija]] nesileido į kompromisus ir, besilaikydamos įsipareigojimų ginti [[Lenkija|Lenkijos]] nepriklausomybę, 1939 m. [[rugsėjo 3]] d. paskelbė karą [[Vokietija]]i.
1939 m. [[rugsėjo 17]] d. be karo paskelbimo, sulaužiusi [[Lenkija|Lenkijos]] ir [[SSRS]] nepuolimo sutartį, sudarytą 1932 m. ir turėjusią galioti iki 1945 m., iš rytų į [[Lenkija|Lenkiją]] įsiveržė [[Raudonoji Armija]]. Tačiau, prasidėjus [[SSRS]] agresijai, [[Lenkija]] formaliai nepasiskelbė esanti karo stovyje su [[SSRS]], kas davė pretekstą [[Prancūzija]]i ir [[Jungtinė Karalystė|Didžiajai Britanijai]] irgi neskelbti karo [[SSRS|Sovietų Sąjungai]].
1940 m. [[lapkričio 12]] d. atvykęs į [[Berlynas|Berlyną]] [[SSRS]] užsienio reikalų [[Liaudies komisariatas|liaudies komisaras]] [[Viačeslavas Molotovas|Molotovas]] bandė derėtis su [[Hitleris|Hitleriu]] dėl naujo [[Europa|Europos]] ir [[Azija|Azijos]] pasidalijimo, tačiau [[Hitleris]] ir jo vyriausybė, išgirdę sovietų pretenzijas į naujas žemes paliko sovietų reikalavimus be atsako.
=== Karo veiksmai Europoje ===
[[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 101I-265-0028-03A, Wilna, Einmarsch deutscher Truppen.jpg|thumb|200px|1941 m. birželis. Vokiečių kariuomenė užima Vilnių]]
[[Vaizdas:1944 NormandyLST.jpg|thumb|200px|Sąjungininkų [[išsilaipinimas Normandijoje]]]]
[[Vaizdas:Soviet soldiers in Polozk (Belarus), passing by propaganda poster celebrating the reconquest of the city and urging the liberation of the Baltic from Nazi German occupation. July 4, 1944.jpg|thumb|200px|Raudonoji armija 1944 m. liepos 4 d. užėmė Polocką]]
[[Lapkričio 30]] d. sovietai užpuolė [[Suomija|Suomiją]] ir po atkaklaus [[Žiemos karas|Žiemos karo]] [[1940]] m. kovo mėnesį Suomija buvo priversta atiduoti dalį savo teritorijos. 1940 m. balandį vokiečiai užėmė [[Danija|Daniją]] ir [[Norvegija|Norvegiją]].
1940 m. [[gegužės 10]] d. [[vermachtas]], vėl nepaisydamas mažųjų šalių neutraliteto, pasitelkęs aviaciją ir tankus, peržengė [[Belgija|Belgijos]], [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]] ir [[Nyderlandai|Nyderlandų]] sienas. Taip Vokietijos kariuomenė iš šiaurės apėjo prancūzų [[Mažino linija|Mažino liniją]] – įtvirtintą gynybinį kompleksą, laikytą neįveikiamu. [[Birželio 17]] d. maršalas Petenas paskelbė paliaubas. Jos įsigaliojo [[birželio 25]] d.
1940 m. birželį SSRS okupavo Lietuvą, [[Latvija|Latviją]] ir [[Estija|Estiją]] bei rytines Rumunijos teritorijas.
Iki 1940 m. vasaros Hitleris laimėjo visur. Hitlerio povandeniniai laivai skandino Britanijos plaukiančius konvojus. Nuolatinis britų miestų bombardavimas nuo 1940 m. vasaros nepajėgė palaužti gyventojų pasipriešinimo. 1940 m. vasarą virš [[Lamanšas|Lamanšo]] ir Britanijos vyko atkaklūs mūšiai tarp vokiečių karinių oro pajėgų (''[[Luftwaffe]]'') ir britų [[Royal Air Force|RAF]](''Royal Air Force'' – karališkosios oro pajėgos). Šį mūšį, dar vadinamą „[[Britanijos mūšis|Mūšiu dėl Britanijos]]“, Vokietija pralaimėjo. Hitleris buvo priverstas atsisakyti planų išsilaipinti Britų salyne.
[[1940]] m. [[spalio 28]] d. [[Musolinis]] iš [[Albanija|Albanijos]] užpuolė [[Graikija|Graikiją]]. 1940 m. vyko mūšiai Anglijos danguje, o paskui graikų kontrataka spalį – pirmieji du [[Berlynas|Berlyno]]–[[Roma|Romos]] ašies pralaimėjimai. 1941 m. balandį Hitleris puolė [[Jugoslavija|Jugoslaviją]] ir Graikiją: dėl [[Kreta|Kretoje]] patirto pasipriešinimo jis buvo priverstas atidėti intervenciją į Sovietų Sąjungą.
1941 m. kovo mėnesį Jungtinių Valstijų prezidentas sulaužė šalies neutralitetą ir leido pristatyti į Didžiąją Britaniją produkciją, būtiną karo reikmėms. Rugpjūtį [[Vinstonas Čerčilis|Čerčilis]] ir [[Franklinas Delanas Ruzveltas|Ruzveltas]] pasirašė [[Atlanto chartija|Atlanto chartiją]], skelbusią [[Demokratija|demokratinius]] principus, kurie turi sudaryti būsimą taikos pamatą.
1941 m. [[birželio 22]] d. Vokietija užpuolė Sovietų Sąjungą ([[Barbarosos operacija]]). Vermachtas sparčiai veržėsi į priekį, tačiau „žaibiškas“ puolimas, koks vyko per Lenkijos ir Prancūzijos kampanijas, taip ir nepavyko. 1941–[[1942]] m. žiemą Vokiečių kariuomenė priėjo iki pat [[Maskva|Maskvos]] ir [[Leningradas|Leningrado]], kurį apsiautė, nes nesugebėjo paimti šturmu. 1941–1942 m. susiformavo antihitlerinė SSRS, Jungtinės Karalystės ir JAV koalicija.
Per 1942 m. rudenį vokiečių kariuomenė pasiekė [[Volga|Volgą]] ir ruošėsi užimti [[Stalingradas|Stalingradą]], kuris būtų leidęs pasiekti svarbius [[nafta|naftos]] šaltinius. Bet [[Raudonoji armija]] atkakliai priešinosi ir [[1943]] m. vasario mėnesį vokiečių pajėgos buvo priverstos kapituliuoti. Vėliau sekė vokiečių pralaimėjimas [[Kursko mūšis|Kursko mūšyje]] (1943 m.) ir mūšyje už [[Dniepras|Dnieprą]] (1943 m.), kurie tapo persilaužimu Rytų fronte.
Nuo 1943 m. karo eiga vis labiau krypo sąjungininkų naudai. JAV ir Didžiosios Britanijos karinės pajėgos bombardavo Vokietijos miestus, ir nemaža jų virto griuvėsiais. 1943 m. liepos mėnesį sąjungininkai išsilaipino [[Sicilija|Sicilijoje]] ir pamažu užėmė visą Italiją. [[1944]] m. [[birželio 6]] d. sąjungininkai išsilaipina [[Normandija|Normandijoje]]. Šio išsilaipinimo metu žuvo 4500 sąjungininkių karių. [[Rugpjūčio 15]] d. sąjungininkai išsilaipino Prancūzijos Viduržemio jūros pakrantėje.
Raudonoji armija Rytų fronte, patirdama didelius nuostolius, veržėsi į priekį. 1944 m. pabaigoje ji priėjo Vokietijos sieną. Hitlerio „Europos tvirtovė“ ėmė griūti. Tuo metu sąjungininkų kariuomenės daliniai skverbėsi į Vokietijos žemes iš vakarų. Tačiau tik tada, kai nusižudė Adolfas Hitleris ir kai Sovietai užėmė Berlyną, [[1945]] m. [[gegužės 8]] d. Vokietija pasirašė besąlyginį kapituliacijos aktą.
=== Karo veiksmai Azijoje ===
{{Plačiau|Antrasis pasaulinis karas Ramiajame vandenyne}}
Po to, kai Japonija, siekdama įsitvirtinti Ramiajame vandenyne, 1941 m. [[gruodžio 7]] d. netikėtai užpuolė amerikiečių karinę jūrų bazę Pearl Harbore, į karą įstojo JAV. Japonijos [[Lėktuvnešis|lėktuvnešiai]] slapta priartėjo prie Havajų ir sekmadienio rytą subombardavo bazę. Iki to laiko JAV padėjo D. Britanijai kare, tiekdama jai reikalingą karinę techniką ir amuniciją.
== Karo pasekmės ==
Vokietijos mirties stovyklose buvo sunaikinta 10 mln. žmonių. Tarp jų tie, kuriuos Trečiasis reichas laikė nepilnaverčiais: [[čigonai]], [[slavai|slavų]] belaisviai, [[Homoseksualumas|homoseksualai]], bet daugiausia [[žydai]]. Žydų, persekiojamų visoje Europoje, buvo sistemingai sunaikinta 6 mln. (67 proc. visų gyvenusių).
Išnyko keturios nepriklausomos valstybės – [[Lietuva]], [[Latvija]], [[Estija]] ir [[Tuva]]; visas jas aneksavo [[Tarybų Sąjunga|Sovietų Sąjunga]].
Karas taip pat privertė bėgti milijonus asmenų, stumiamų artėjančio sovietų fronto, be to, buvo nemaža ir planuotai perkeltų tautų, valstybių ir jų sienų pertvarkymo aukų.
Karo metu atsirado naujos taktikos, strategijos ir technologijos. Tarp naujų strategijų buvo ''Blitzkrieg'' (greitas puolimas besiremiantis tankų, sunkvežimių ir kitos technikos panaudojimu), oro atakos. Lėktuvų aptikimui plačiai pradėti naudoti radarai. Karo pabaigoje sukurtas ir panaudotas branduolinis ginklas.
Po šio karo prasidėjęs [[Šaltasis karas]] tęsėsi beveik 50 metų.
== Karas Lietuvoje ==
{{Plačiau|Antrojo pasaulinio karo pradžia ir Lietuvos nepriklausomybės praradimas}}
Lietuva į karą įtraukta dar 1939 m. rugpjūčio 23 d. dieną, kai pasirašytas [[Molotovo-Ribentropo paktas]], pagal kurį Lietuva atiteko Vokietijos įtakos sferai, vėliau – SSRS. Prasidėjus karui, 1939 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos vyriausybė paskelbė neutralitetą. [[Spalio 10]] dieną, pagal sutartį su SSRS, Lietuvai grąžintas [[Vilnius]], į gražintas teritorijas įvesta 20 000 sovietų kareivių, 1940 m. [[birželio 15]] d. sovietai okupavo, o [[rugpjūčio 3|rugpjučio 3]] d. ir aneksavo Lietuvą.
Karo veiksmai prasidėjo 1941 m. birželio 22 d., kai vokiečių kariuomenė praktiškai be pasipriešinimo užėmė visą Lietuvą. Tuo pat metu įvyko [[Lietuvių aktyvistų frontas|Lietuvių aktyvistų fronto]] suorganizuotas sukilimas prieš sovietų valdžią, paskelbta laikinoji vyriausybė, kuri nebuvo pripažinta nacių. Lietuva tapo [[Ostlandas|Ostlando]] dalimi – [[Lietuvos generalinė sritis|Lietuvos generaline sritimi]].
Organizuoto [[holokaustas|holokausto]] metu nužudyta ~95 % Lietuvos [[žydai|žydų]] (195 000), taip pat 50 000 kitų tautybių žmonių, dar 30 000 išvežta į [[koncentracijos stovykla]]s. Karo metu vyko nedidelis antinacinis pasipriešinimas, prieš nacių valdžią daugiausiai kovojo [[rusai]], [[baltarusiai]] ir [[žydai]].
1944 m. atsitraukdami vokiečiai naudojo [[Išdeginta žemė|išdegintos žemės]] taktiką – sprogdino svarbias pramonės įmones, tiltus, [[geležinkelis|geležinkelio]] statinius. 1944 m. liepą [[Raudonoji armija]] pradėjo veržtis į Lietuvą, [[liepos 13]] d. užėmė [[Vilnius|Vilnių]], [[rugpjūčio 1]] d. – [[Kaunas|Kauną]], o spalio mėnesį užimta visa Lietuvos teritorija, išskyrus [[Klaipėda|Klaipėdą]] ir [[Kuršių Nerija|Kuršių Neriją]]. [[Klaipėda]] užimta tik 1945 m. sausį, Kuršių Nerija – vasarį.
== Literatūra ==
* Lietuva Antrajame pasauliniame kare: straipsnių rinkinys (sud. [[Arvydas Anušauskas]], [[Česlovas Laurinavičius]]). – Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2007. – 637 p. – ISBN 978-9986-780-93-9
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
== Nuorodos ==
{{commons|World War II}}
*
* [http://www.antraspasaulinis.net/news.php AntrasPasaulinis.net (lietuviška svetainė)]
* [http://www.rytufrontas.net/e107_plugins/content/content.php?content.5 RytuFrontas.net (lietuviška svetainė)]
{{start box}}
| 