Genijus: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
JAnDbot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: no:Geni, zh:天才
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S robotas: brūkšneliai keičiami brūkšniais (pagal lietuvių kalbos rašybos normas)
Eilutė 1:
'''Genijus''' ({{pranc|genie}} - „įgimti gabumai“ < [[Lotynų kalba|lot.]] ''genium'' „talentas, gabumai“)
 
* romėnų mitoogijoje ir religijoje [[Genijus (mitologija)]] - [[dvasia]] globėja, vadovaujanti žmogaus (vyro) veiksmams ir mintims; gera arba pikta dvasia. Genijus - vyrą globojanti dvasia, suteikianti jam vyriškumo galių, romėnai garbindavo Genijų per savo gimtadienį. Vaizduotas žalčiu, berniuku su toga ir gausybės ragu.
* populiariausia prasme - [[žmogus]], turintis išskirtinių [[sugebėjimai|sugebėjimų]]. Genijaus pasiekimai vidutinių gebėjimų žmogui yra nepasiekiami, kadangi sugebėjimai susiję su paveldėjimu.
 
== Genialumas ==
Genialumas yra aukščiausis kūrybinių galių pasireiškimo laipsnis. Jis būdingas kūrybai bei apibūdinant kitas veiklos rūšis, turinčias didelę reikšmę visuomenės gyvenimui. Genialumu laikomas ir veikla, didelės apimties darbas, kuris atliekamas per trumpą laiką, nors paprastai jam atlikti prireikia kelis kartus daugiau laiko ir įvairių sąnaudų (R. S. Elbertas, 1975). Genijai savo veiklos srityje sukuria kone naują epochą; genialumo atveju būdingas itin didelis kūrybinis produktyvumas, praeities [[kultūra|kultūros]] palikimo įsisavinimas bei naujo kūrimas, nugalint visuomeninius [[stereotipas|stereotipus]] ir įveikiant pasenusias [[norma]]s, [[tradicija]]s, jas keičiant naujomis.
 
Žmogus laikomas genialiu, jei pasižymi išskirtinėmis [[intelektas|intelektinėmis]] savybėmis arba jei jo kūrybinės veiklos rezultatai daro didelę įtaką [[visuomenė]]s gyvenimui. Terminas specifiškai taikomas protiniams o ne fizinimas įgūdžiams. Tačiau esama išimčių - [[Pelé]] pakrikštytas ''[[futbolas|futbolo]] genijumi''.
 
[[Renesansas|Renesanso]] laikais ''genialumu'' vadintos kūrybinės galios arba įkvėpimo šaltinis.
 
Po ''[[Querelle des Anciens et des Modernes]]'' pasirodymo [[Prancūzija|Prancūzijoje]] ši sąvoka paplito ir dominavo [[estetas|estetų]] debatuose - ''genijumi'' buvo laikomas pats iš savęs kuriantis [[menininkas]], kuris ne tik "pamėgdžioja" gamtą, bet ir pabaigia tai, ką [[gamta]] nebaigė tverti. Jie laikyti '[[mediumas|mediumais]]', per kuriuos viršjutiminė būtybė, kolektyvinė sąmonė pasiekia [[žmonija|žmoniją]], pateikiant esminius epochos kūrybos rezultatus. Genijai gali būti laikomi savotiškais [[civilizacija |civilizacijos]] [[raida|raidos]] ženklais. Genialios asmenybės savo veikla skatina visuomenės [[progresas|progresą]].
 
Taikantys [[intelektp koeficientas|intelekto koeficiento]] skaičiavimo metodikas ''genialumu'' vadina tokį gabumų lygį, kai bendrasis intelekto koeficientas yra didesnis nei 140.
Eilutė 19:
==Paveldėjimo teorija==
 
Jos šalininkai teigia, kad genialumas perduodamas iš [[karta|kartos]] į kartą. [[Johanas Sebastianas Bachas|J. S. Bacho]] genealogijoje - 56 muzikantai, iš jų 20 išgarsėję ne tik savo šalyje. Šveicarų matematikų Bernulių giminėje buvo 14 žymių matematikų. Nemažai talentų buvo ir [[Ticianas|Ticiano]], [[Johanas Štrausas|Štrauso]], Kiuri, [[Čarlzas Darvinas|Darvino]], van Deiko šeimose.
 
Savo gabumais genijai išsiskiria [[vaikystė|iš mažens]]. Jų būtinas darbštumas susilieja su stichišku, nevalingu kūrybiniu impulsu, sudarančiu jų psichinio gyvenimo pagrindą. Didžiulis specialiųjų gabumų, gautų paveldėjimo keliu, perteklius išryškėjo silpnos valios savybių kontekste. [[Mocartas|Mocarto]] [[valia|valios]] savybės buvo vidutiniškos. Visą gyvenimą buvo juntama jo tėvo įtaka, skatinusi daug dirbti. Tėvas buvo Mocarto mokytojas, [[auklėtojas]] ir '[[impresarijus]]', iškėlęs sūnaus talentą į genialios kūrybos viršūnes.
Eilutė 46:
 
== Citatos ==
''Genijų gyvenimas - kartu ir kryptinga, ideali tiesė, žyminti profesinio ugdymosi turinį, numatanti tobulinosi programą bei kūrybos gaires, ir savotiška [[misija]], realizuojama viską nugalinčios valios ir pastangų'' (Danijilas Graninas).