Žalvario ir ankstyvasis geležies amžius Lietuvoje: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
Nėra keitimo santraukos Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
||
Eilutė 3:
Riba tarp [[Neolitinės kultūros Lietuvoje|neolito]] ir bronzos Lietuvoje laikoma virvelinės keramikos išnykimas ir brūkšniuotosio bezdejimo įsigalėjimas Vidurio Lietuvoje. Brūkšniuotoji keramika kildinama iš virvelininės, tačiau tai neigia [[Algirdas Girininkas]]). Pasak jo tyrinėjimų, ankstyvosios brūkšniuotosios keramikos formavimuisi turėjo įtakos vėlyvosios Narvos kultūra.
▲Gyvenvietės arčiau upių, vėliau aukštesnėse terasose. Stiprėjant bendruomenėms bei intensyvėjant prekybai dažnėjo kariniai susidūrimai. Dėl to žalvario amžiuje pradėti apgyvendinti piliakalniai, kurių aikštelėse randamos keturkampių stulpinės konstrukcijos pastatų su židiniais liekanos. Tanki šio ir vėlesnio laikotarpio piliakalnių sankaupa yra netoli Dauguvos-Dnepro vandens kelio – Rytų Aukštaitijoje (apie Zarasų – Tauragnų liniją) iš kur išplito brūkšniuotos keramikos kultūra. Žalvario amžių [[Marija Gimbutienė]] pavadino [[baltai|baltų]], išplitusių nuo Baltijos iki Volgos, aukso amžiumi. Ji baltams priskyrė [[Antropomorfinių urnų kultūra|antropomorfinių urnų]] (dalinė – [[Varpinių kapų kultūra|varpinių kapų]]), [[Vakarų Mozūrijos kultūra|vakarų Mozūrijos]], [[Sembos-Notangos kultūra|Sembos-Notangos]], [[Kuršių kultūra|kuršių]], [[Sūduvių(jotvingių) kultūra|sūduvių(jotvingių]] rytų Mozūrijoje, [[Brūkšniuotos keramikos kultūra|brūkšniuotos keramikos]], Dnepro aukštupio bei Volgos-Okos aukštupio ([[Nikolo-Leniveco kultūra|Nikolo-Leniveco]], vėliau [[Juchnovo kultūra|Juchnovo]], [[Okos kultūra|Okos]], [[Dnepro-Dauguvos kultūra|Dnepro-Dauguvos]]), [[Milogrado kultūra|Milogrado]] kultūras.
== Dirbiniai ==
| |||