Žalvario ir ankstyvasis geležies amžius Lietuvoje: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Žalvario amžius Lietuvoje''' truko nuo [[XVIII a. pr. m. e.]] iki [[V a. pr. m. e.]] Artimuosiuose Rytuose, [[Iranas|Irane]] žalvario amžiaus pradžia – dar [[4 tūkst. pr. m. e.]] Ten atsiranda žiesta keramika. Žalvario (arba bronzos) amžiaus pradžia įvairiose pasaulio dalyse labai skiriasi. Pavyzdžiui, didžiojoje dalyje subsacharinės Afrikos žalvario amžiaus nebuvo – akmens amžių iškart keitė [[geležies amžius]]. Perėjimas į žalvario amžių vadinamas eneolitu.

 

 

Gyvenvietės arčiau upių, vėliau aukštesnėse terasose. Stiprėjant bendruomenėms bei intensyvėjant prekybai dažnėjo kariniai susidūrimai. Dėl to žalvario amžiuje pradėti apgyvendinti piliakalniai, kurių aikštelėse randamos keturkampių stulpinės konstrukcijos pastatų su židiniais liekanos. Tanki šio ir vėlesnio laikotarpio piliakalnių sankaupa yra netoli Dauguvos-Dnepro vandens kelio – Rytų Aukštaitijoje (apie Zarasų – Tauragnų liniją) iš kur išplito brūkšniuotos keramikos kultūra. Žalvario amžių [[Marija Gimbutienė]] pavadino [[baltai|baltų]], išplitusių nuo Baltijos iki Volgos, aukso amžiumi. Ji baltams priskyrė [[Antropomorfinių urnų kultūra|antropomorfinių urnų]] (dalinė – [[Varpinių kapų kultūra|varpinių kapų]]), [[Vakarų Mozūrijos kultūra|vakarų Mozūrijos]], [[Sembos-Notangos kultūra|Sembos-Notangos]], [[Kuršių kultūra|kuršių]], [[Sūduvių(jotvingių) kultūra|sūduvių(jotvingių]] rytų Mozūrijoje, [[Brūkšniuotos keramikos kultūra|brūkšniuotos keramikos]], Dnepro aukštupio bei Volgos-Okos aukštupio ([[Nikolo-Leniveco kultūra|Nikolo-Leniveco]], vėliau [[Juchnovo kultūra|Juchnovo]], [[Okos kultūra|Okos]], [[Dnepro-Dauguvos kultūra|Dnepro-Dauguvos]]), [[Milogrado kultūra|Milogrado]] kultūras.