Nailonas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Sintetinio dirbtinio pluošto srityje lemiami rezultatai buvo gauti dar prieš karą. [[Jungtinės Amerikos Valstijos|Amerikos]] kompanija „Du Pont“ 1935 m. iš [[Poliamidas|poliamidu 66]] vadinamo polimero (medžiaga iš ilgų molekulių, kurias sudaro vienodos trumpos molekulės – monomerai) pagamino sintetinę skaidulą ir pavadino ją nailonu. Kiek vėliau, 1939 m. panašias poliamido skaidulas sukūrė ir vokiečiai, pavadinę jas perlonu, bet jokios rimtesnės konkurencijos amerikiečiams jie taip ir nesudarė. Ne tas tuomet jiems buvo galvoje. Po karo [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungoje]] sukurtas poliamidinis pluoštas turėjo komercinį kaprono pavadinimą.

Nailoninėmis pėdkelnėmis pradėdapradėta prekiauti 1940 m. Per pirmuosius metus „Du Pont“ pardavė 64 mln. pėdkelnių. Neilgai trukus naujasis sintetinis pluoštas imtas naudoti gaminant įpakavimo maišus, gitarų stygas, kilimus, dantų šepetėlius bei dirbtinius kailius. Iki 1945 m. diduma pagaminto nailono tekdavo įvairiems kariniams taikymams, todėl moterims tekdavo tausoti savo paskutines nailonines kojines ypatingoms progoms ir valandų valandomis stovėti eilėse prie parduotuvių, kuriose jos pasirodydavo maždauglabai taip pat dažnai, kaip sovietų laikais [[bananai]] Centriniame gastronomeretai.

Pačiam [[W. Carothers]] milžiniško nailono pasisekimo jau neteko pamatyti. 1937 m., praėjus vos trims savaitėms po to, kai buvo gautas JAV patentas, jis nusinuodijo cianidu. Mokslininko savižudybės priežastys iki šiol lieka neaiškios. Jis jau kuriskurį laikaslaiką buvo labai nepatenkintas savo padėtimi „Du Pont“ laboratorijoje, kankinosi nuo depresijos ir ėmė daug gerti. Jis manė, kad čia „tikri mokslo pasiekimai vertinami žymiai mažiau už netyčia gautą šalutinį produktą“, kokiuo Carothers laikė nailoną. Kita gi versija teigia, kad iš tikrųjų nailoną išrado ne [[W. Carothers]], o vienas jo pavaldiniųpadėjėjų – [[Julian Hills]]. Anot šios versijos W. Carothers netikėjo, kad nailoną būtų galima kur nors pritaikyti ir buvo beveik sustabdęs visus šio polimero tyrimo darbus.

Kaip chemikas [[J. Hills]] pragyvenonailonu neįtikėtinai ilgai – 96 metus. Jis mirė 1996 metais, todėl galėjo pats puikiausiai stebėti, kaip naujosios medžiagos apraizgo ilgomis savo polimerų grandinėmis visą pasaulį. J. Hillstaip tuopat ypatingai nesižavėjo ir sakydavo, kad plastikas praris žmoniją.

„Stiprus kaip plienas, plonas kaip voratinklio gija“ – šitaip skambėjo „Du Pont“ nailono reklaminės kompanijos šūkis. Nailonas iš tiesų tapo idealia medžiaga ne tik kojinėms. Jis puikiai tinka [[palapinė]]ms, [[parašiutas|parašiutams]], oro balionams, švarkams, sijonams, darbo ir sporto drabužiams, filtrams, lynams, neperšaunamoms liemenėms. NiekasTačiau nepasiilgstanailoniniai tikmarškiniai nailoniniųyra marškinių. Kietikieti, greit pagelstantys ir lengvai priverčiantys prakaituoti. jie dingoDėl visiemsšių laikamsprastų išstumtisavybių išjuos rinkosnukonkuravo žymiai patogesniųpatogesni marškiniųmarškiniai iš [[poliesteris|poliesterio]] ar [[medvilnė]]s.