Kalifatas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
→‎Omejadai (661–750): Istaisyta rasybos klaida
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Eilutė 9:
 
=== Omejadai (661–750) ===
[[Omejadai]] buvo nauja dinastija, kilusi iš trečiojo kalifo Utmano. Jų valdymo metu kalifato teritorija išsiplėtė labiausiai ir apėmė žemes nuo Ispanijos vakaruose iki Pakistano rytuose. Užkariautų šalių ir tautų kultūros laimėjimų arabai nesunaikino. Jų pagrindu jie sukūrė savitą ir gana brandžią kultūrą ir pradėjo [[Islamo aukso amžius|Islamo aukso amžių]]. Jie perėmė svarbius senovės Rytų ir Antikos kultūros elementus ir juos išlaikę vėliau perdavė viduramžių Europai. Valstybė klestėjo ir ekonomiškąiekonomiškai: buvo įvestas bendras viso kalifato piniginis vienetas – [[auksinis dinaras]]. Kalifato gyventojai buvo prekybos tarpininkai tarp Europos, Afrikos ir Azijos. Gyventojų daugumą sudarė [[musulmonai]]. Arabai kontroliavo prekybos kelius [[Artimieji Rytai|Artimuosiuose Rytuose]], Viduržemio jūros pakrantėje ir [[Centrinė Azija|Centrinėje Azijoje]].
 
Nepaisant to, kalifate ryškėjo diskriminacija ir susiskaldymas. Nepaisant tautinės ir religinės įvairovės, [[arabų kalba]] kalifate VIII a. pasidarė valstybinė. [[Arabai]] jose kūrėsi kaip kolonistai, apsigyvendavo stovyklose – tarsi kokiuose kariniuose miesteliuose, išlaikomuose valstybės. Jau tuomet visa kalifato visuomenė suskilo į kelias dalis: arabus musulmonus, kurie užėmė svarbiausius postus valstybėje, musulmonus nearabus, kurių skaičius valstybėje augo, bet kurie turėjo gerokai mažiau teisių, laisvuosius kitatikius ir beteisius vergus. Nearabai didžiuliais mokesčiais išlaikė valstybę. Nemusulmonams tekdavo atiduoti pusę ar net du trečdalius derliaus. [[Muitas|Muitai]] irgi buvo renkami nevienodi: iš pirklių musulmonų 2,5 %, o iš ne musulmonų – 5 %.