Pirmiausia karaliaus Dovydo buvo pastatytas pirmasis šventyklos [[altorius]], ant kurio žydai aukojo savo deginamasiasdeginamąsias aukas. Vėliau jo sūnus Saliamonas, padaręs statybos planą, pradėjo šventyklos ([[Pirmoji Jeruzalės šventykla|pirmosios šventyklos]]) statybas. Tačiau [[Babilonija|Babilono]] karalius [[Nabuchodonosaras II|Nabuchodonosaras]] 586 m. pr. m. e. sunaikino šventyklą bei išvarė žydus į [[Babilonija|Babilono]] vergovę.
Antrasis šventyklos atstatymas (kaip [[Antroji Jeruzalės šventykla|antrosiosAntrąją šventyklosŠventyklą]])prasidėjopradėta statyti apie 536 m. pr. m. e. žydams sugrįžus iš [[Babilono vergovė]]s. Šventykla buvo visiškai atstatyta 515 m. pr. m. e. kovo 12 d., tačiaubet apie 63 m. pr. m. e. buvo apiplėštają užėjusapiplėšė [[Romos imperija|Romos Imperijos]] armijai, kuriai vadovavo Romos karvedyskarvedžio [[Pompėjus|Pompėjaus]] vadovaujama kariuomenė (nors romėnams lojalus metraštininkas [[Juozapas Flavijus]] tvirtino, kad Pompėjus nieko nepaėmė iš Šventyklos arba jos saugyklų).
TrečiasisTrečioji šventyklosŠventykla atstatymasbuvo vykopastatyta [[Erodas I Didysis|Erodo Didžiojo]] laikais apie 19 m. pr. m. e. Atlikus milžinišką šventyklos renovaciją ji pagražėjo, padidėjo jos plotas. Tačiau per [[Pirmasis Judėjos karas|Pirmąjį Judėjos karą]] po [[Jeruzalės apsiaustis (70 po Kr.)|Jeruzalės apsiausties]] per70 m. miestą užėmus [[Pirmasis Judėjos karasTitas|Pirmąjį Judėjos karąTito]],Jeruzalę užėmusvadovaujamai [[Romos imperija|Romos Imperijos]] armijai, vadovaujamai [[Titas|Tito]],kariuomenei šventykla buvo visiškai sugriauta 70 m. ir tebėra neatstatyta iki šiol.
