[[Vaizdas:CannibalHolocaustimpale.jpg|thumb|200px|left|Ant kuolo pamautos merginos filmo scena buvo tyrinėta teisme, siekiant išsiaiškinti, ar joje buvo naudoti specialieji efektai ir ar ji nevyko iš tiesų]]
Egzistavo dvi gandų versijos. Viena teigė, kad tai iš tiesų yra nesivaidintųnesuvaidintų žudynių filmas (''[[snuff film]]''), kita – kad vaidybinis, tačiau filmavimo metu aktoriai būdavo iš tiesų žudomi. Pirmasis žinomas tokių gandų šaltinis yra prancūzų žurnalo ''Photo'' 1981 m. sausio mėn. numeris. Iškart po filmo premjeros Milane filmas buvo konfiskuotas, o režisierius areštuotas. Papildomų problemų sukėlė sutartis tarp filmo kūrėjų ir aktorių, pagal kurią aktoriai negalėjo filmuotis jokiame kitame filme ar pasirodyti televizijoje vienus metus po „Kanibalų holokausto“ išleidimo. Taip buvo siekiama sustiprinti įspūdį, kad filmas tikra dokumentika, bet tai nepadėjo teisme. Kūrėjai buvo klausinėjami, kodėl jų aktorių nebesimato jokiuose kituose filmuose, jei jie dar gyvi. Galiausiai Deodato susitiko su keturiais pagrindiniais aktoriais, kurių [[Žmogžudystė|žmogžudyste]] buvo kaltinamas, teisiškai anuliavo sutartis ir su visais pasirodė Italijos televizijos šou. Tokio įrodymo užteko teismui, tačiau dar liko kaltinimas, kad filme rodoma ant kuolo pamautos merginos scena buvo tikra. Deodato turėjo teismui išaiškinti, kaip ši scena buvo nufilmuota, taip pat pateikė merginos nuotraukas, kuriose ji matoma gyva po šios scenos filmavimo. Galiausiai filmo kūrėjai buvo išteisinti dėl žmogžudysčių, tačiau nuteisti dėl žiauraus elgesio su gyvūnais: kelios gyvūnų užmušimo scenos filme buvo tikros. Deodato, scenaristas, prodiuseris ir [[United Artists]] atstovas buvo nuteisti keturiems mėnesiams kalėjimo lygtinai. Filmas Italijoje uždraustas dėl žiaurių scenų ir tikrų gyvūnų mirčių.
Kanibalų holokaustas buvo pirmasis „rastos medžiagos“ žanro filmas. Šį žanrą vėliau išgarsino tokie kūriniai kaip [[Projektas: Bleiro ragana]].
