Baltų kalbos: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
atm
Eilutė 10:
}}
 
'''AustytėBaltų kartu su Luku pora kaip tvorakalbos''', kaip ir [[germanai|germanų]], [[slavai|slavų]], [[romanų kalbos|romanų]], sudaro atskirą [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių (ide.) kalbų grupę]], kilusią iš [[baltų prokalbė]]s. [[Baltai|Baltų]] kalbų grupė iš kitų išsiskiria savo archajiškumu ir todėl yra tyrinėjama daugelyje pasaulio mokslo centrų. Ją sudaro gyvosios [[Lietuvių kalba|lietuvių]], [[Latvių kalba|latvių]] kalbos ir [[mirusi kalba|mirusios]] – [[Prūsų kalba|prūsų]], [[jotvingių kalba|jotvingių]], [[kuršių kalba|kuršių]], [[žiemgalių kalba|žiemgalių]], [[sėlių kalba|sėlių]]. Lietuvių ir latvių kalbomis dabar šneka apie 4,7 mln. žmonių (daugiausia [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Latvija|Latvijos]] teritorijose). Kitos baltų kalbos, išskyrus [[Prūsų kalba|prūsų]], nepaliko jokių rašto paminklų.
 
== Termino kilmė ir baltų gentys ==
 
=== AustytėIstorinės žinios ===
[[Baltai|Baltų]] terminą pirmąkart pavartojo [[Vokietija|vokiečių]] kalbininkas [[Georg Nesselmann]] knygoje ''Die Sprache der alten Preußen an ihren Überresten erläutert'' (Berlin, [[1845]]). [[Terminologija|Terminas]] padarytas iš [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] vardo, kuris gali būti susijęs su šaknimi ''balt-'', nors dėl Baltijos vardo kilmės yra keletas [[Hipotezė|hipotezių]], iš jų tik viena sieja šį vardą su minėta baltiška šaknimi.
 
Iki tol buvo vartojami terminai ''lietuvių kalbos'', ''latvių kalbos'' ir pan. [[Kalbotyra|Kalbininkai]] [[Kazimieras Jaunius|K. Jaunius]] ir [[Kazimieras Būga|K. Būga]], remdamiesi [[I amžius|I a.]] [[senovės Roma|romėnų]] istoriko [[Publijus Kornelijus Tacitas|Kornelijaus Tacito]] veikale ''„Germania“'' minimu ''Aestiorum gentes'', taip pat ir vėlesnių istorikų šaltiniais, baltus vadino [[aisčiai]]s. Remiantis senaisiais istoriniais šaltiniais, šiuo pavadinimu, kaip spėjama, buvo vadinama viena iš prūsų genčių. Todėl jis nėra itin plačiai vartojamas.