|
[[Vaizdas:Shukin-ZaharovLepraheim bei Memel.jpg|thumb|A.Bendras Zacharovoleprozoriumo portretas (aut. Stepanas Ščiukinas, apie 1804 m.)vaizdas]]
'''Klaipėdos [[Raupsuotųjų kolonija|leprozoriumas]]''' – istorinė sergančių [[Raupsai|lepra]] ([[raupsai]]s) diagnozavimo, izoliacijos ir gydymo įstaiga [[Rytprūsiai|Rytų Prūsijos]], o vėliau Lietuvos uostamiestyje [[Klaipėda|Klaipėdoje]].
'''Andrejanas Zacharovas''' ({{ru|Андреян Дмитриевич Захаров}}, [[1761]] m. [[rugpjūčio 19]] d. – [[1811]] m. [[rugsėjo 8]] d. [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]], [[Rusija|Rusijoje]]) – [[rusai|rusų]] architektas, žinomas [[ampyras|ampyro]] architektūros stiliaus atstovas, [[Admiralitetas|Admiraliteto]] pastatų komplekso Sankt Peterburge kūrėjas.
[[XIX a.]] [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašte]] buvo išplitusios infekcinės ligos, tame tarpe ir [[trachoma]]. Visgi pastarosios ligos [[Epidemija|epidemiją]] pavyko suvaldyti: jei 1898 m. registruoti 470 [[Granulomatozė|granulomatoziniai]] ligoniai, tai 1913 m. tokių buvo užfiksuota jau tik 15. Sudėtingiau buvo su raupsais. [[Prūsijos karalystė]]je pirmąkart ši liga buvo aptikta 1848 m., kai samdinė iš [[Žemaitija|Žemaitijos]] [[Ažpurviai|Ažpurviuose]] per ketverius metus užkrėtė valstiečių šeimą su trimis vaikais. Iš Ažpurvių ši liga išplito į [[Vanagai (Klaipėda)|Vanagus]] ir kitus kaimus, o galiausiai ir į [[Smeltė|Smeltę]] (sergančiųjų ratas šiose vietovėse apėmė 36 žmones). Su žemaičiu samdiniu 1880 m. raupsų užkratas pateko į [[Karklė|Karklę]]. Dar vienas židinys (15 ligonių) atsirado [[Vytaučiai|Vytaučiuose]], buvo ir ir kitų ligos apimtų kaimų.
A. Zacharovas gimė [[Admiraliteto kolegija|Admiraliteto kolegijos]] smulkaus tarnautojo šeimoje. Ankstyvame amžiuje tėvas jį atidavė į dailės mokyklą prie Sankt Peterburgo [[Imperatoriškoji dailės akademija|dailės akademijos]], kur mokėsi iki [[1782]] m. Jam dėstė A. F. Kokorinovas, I. E. Starovas ir J. M. Feltenas. [[1778]] m. A. Zacharovas gavo mažąjį sidabro medalį už sodybos užmiestyje projektą, [[1780]] m. – didįjį sidabro medalį už „architektūrinę kompoziciją, reprezentuojančią princų namus“. Baigęs mokslus, jis gavo Akademijos didįjį aukso medalį ir teisę į stipendiją tęsti mokslą užsienyje. 1782–[[1786]] m. tęsė studijas [[Paryžius|Paryžiuje]] pas [[Žanas Fransua Šalgrenas|Ž. F. Šalgreną]]. 1786 m. grįžo į Sankt Peterburgą ir pradėjo dirbti dėstytoju Dailės akademijoje, tuo pat metu pradėdamas domėtis projektavimu. Po kurio laiko A. Zacharovas buvo paskirtas visų nebaigtų statyti Dailės akademijos pastatų architektu. Po to jis dirbo Sankt Peterburge, įgijo [[Karinis jūrų laivynas|karinio jūrų laivyno]] žinybos vyriausiojo architekto vardą. Nuo [[1787]] m. dėstė Dailės akademijoje, tarp jo studentų buvo architektas A. I. Melnikovas. Nuo [[1794]] m. tapo Sankt Peterburgo dailės akademijos akademiku. [[1799]] m. pabaigoje [[Pavelas I|Pavelo I]] dekretu Zacharovas buvo paskirtas vyriausiuoju [[Gatčina|Gatčinos]], kur jis dirbo beveik dvejus metus, architektu.
Kai Klaipėdos krašte apsikrėtę susirgo du vaikai, medicinos specialistai sunerimo. Tarptautiniame kongrese 1892 m. Eduardas Ardningas tarptautinę visuomenę informavo apie lepros atsiradimą Klaipėdos apylinkėse. Didelį susirūpinimą skaitytojų tarpe sukėlė Klaipėdos gydytojo Juliaus Pindikovsko Vokietijos medicinos savaitraštyje pateiktas krašto sergančiųjų lepra ir mirusių nuo jos sąrašas. Jis buvo bene pirmasis, iškėlęs pasiūlymą Klaipėdos krašte steigti leprozoriumą.
1799–1804 m. A. Zacharovo atliktas darbas buvo grindžiamas didėjančiu užduočių sudėtingumu ir architekto talento atskleidimu. Jis dirbo su vis sudėtingesniais projektais. [[1799]]–[[1800]] Gatčinoje tęsė nežinomo architekto pradėtą statyti liuteronų Šv. Petro bažnyčią. Jam vadovaujant, pastatas buvo žymiai perstatytas, baigta vidaus apdaila, taip pat sukurtas [[ikonostasas]] ir [[baldakimas]]. Labiausiai pastebimos išraiškingos naujojo pastato detalės buvo paauksuotas gaidys su rutuliu, užkelti ant varpinės smailės (sunaikinti [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metu, neatstatyti). Gatčinos rūmų parke Kuprotasis tiltas buvo pastatytas A. Zacharovo pagal jo paties projektą, pirmieji dokumentiniai įrodymai datuojami 1799–[[1804]] m. Tiltas turi dvi plačias pakrančių atramas, suprojektuotas terasų pavidalu apžvalgos aikšteles. Terasos ir tilto tarpsnis yra apsuptas [[baliustrada|baliustrados]], tilto viduryje įrengti akmeniniai suolai poilsiui. Tilto architektūra skirta suvokti iš didelio atstumo, jo elementai sukuria šviesos ir šešėlio žaismą, aiškiai matomą iš tolo.
Norėdamas ištirti epidemijos pobūdį į infekuotą kraštą 1896 m. atvyko Alfredas Blaško, kuris nustatė, kad liga plito iš gretimų [[Kauno gubernija|Kauno]] ir [[Kuršo gubernija|Kuršo gubernijų]], ypač iš pastarajai priklausiusios [[Gruobinios apskritis|Gruobinios apskrities]]. Tų pačių metų rugsėjį [[Prūsijos karalystė|Prūsijos]] Švietimo ministerija inspektuoti užkrėstą teritoriją atsiuntė [[Robertas Kochas|Robertą Kochą]], kurį lydėjo [[Klaipėdos apskritis|Klaipėdos apskrities]] gydytojas Peteris Urbonovičius. Kochas turėjo įvertinti susirgimų mastą ir pasiūlyti priemones ligai suvaldyti. 1897 m. sušauktoje tarptautinėje konferencijoje [[Berlynas|Berlyne]] jis pranešė, kad esminis ir greičiausias problemos sprendimas būtų leprozoriumo įsteigimas.
1803–1804 m. sukūrė [[Vasilijaus sala|Vasilijaus salos]] užstatymo projektą, kuris turėjo būti vykdomas pagal Prancūzijos miestų statybos mokyklos tradiciją: ansamblio vieningumą turėjo pasiekti bendras pastatų išdėstymo ritmas ir tos pačios architektūrinės detalės. Vykdant projektą turėjo būti atlikta Mokslų akademijos pastato pertvarka.
Pagal klaipėdiečio inžinieriaus Jozefo Kalenbergo projektą, dalyvaujant [[Prūsijos karalystė]]s prezidentui [[Wilhelm von Bismarck|Vilhelmui fon Bismarkui]] ir švietimo ministrui Robertui Bosė, [[1899]] m. [[liepos 18]] d. leprozoriumas buvo iškilmingai atidarytas. Prūsijos valstybei tai atsiėjo 97 500 markių arba 4432 markių vienos lovos įrengimas. Iškart po atidarymo buvo priimti 15 vietinių ligonių, vėliau į gydymo įstaigą vežama iš visos [[Vokietija|Vokietijos]], du atvyko iš [[Paryžius|Paryžiaus]] ir [[Java (sala)|Javos salos]] ([[Indonezija]]). Įstaigos veikla netrukus davė teigiamus rezultatus: kai 1907 m. tik buvo užfiksuotas pirmas susirgimas [[Šilutės apskritis|Šilutės apskrityje]], po griežtos ligonio izoliacijos šioje teritorijoje liga išnyko.
A. Zacharovas parengė [[Žemutinis Naugardas|Žemutinio Naugardo]] mugės architektūrinio plano projektą, kurį architektas A. A. Betankuras įgyvendino po kelerių metų.
'''[[ AndrejanasKlaipėdos Zacharovasleprozoriumas|Daugiau…]]''' ▼[[1805]] m. A. Zacharovas buvo paskirtas Jūrų ministerijos vyriausiuoju architektu. Šiose pareigose jis buvo atsakingas už civilinių ir pramoninių pastatų ir statinių statybos ir projektavimo valdymą. Pirmasis architekto projektas naujoje pozicijoje buvo Admiraliteto pastato Sankt Peterburge rekonstrukcija. Pradinę Admiraliteto statybą atliko architektas I. K. Korobovas [[1738]] m. Šis pastatas yra didžiausias Rusijos [[ampyras|ampyro]] stiliaus architektūros paminklas. Kartu tai yra miestą formuojantis pastatų ir architektūrinis Sankt Peterburgo centras. A. Zacharovas darbus vykdė [[1806]]–[[1811]] m. Sukūręs naują grandiozinį pastatą, kurio pagrindinio [[fasadas|fasado]] ilgis siekia 407 m, jis išlaikė jau esančio plano konfigūraciją. Suteikdamas Admiralitetui nuostabią architektūrinę išvaizdą, jis sugebėjo pabrėžti objekto centrinę vietą mieste (pagrindinės magistralės suartėja su juo trimis spinduliais). Pastato centre yra monumentalus bokštas su smaigaliu, ant kurio įtaisytas laivelis, tapęs miesto simboliu. Dviejuose fasado sparnuose, simetriškai išdėstytuose bokšto šonuose, paprasti ir aiškūs tūriai pakaitomis susikerta su sudėtingu ritminiu piešiniu, pavyzdžiui, lygiomis sienomis, stipriai išsikišančiais [[portikas|portikais]], giliomis [[lodžija|lodžijomis]]. Stipriąja apdailos puse laikytina skulptūra. Dekoratyviniai pastato reljefai papildo didelius architektūrinius tūrius, grandioziniai platūs fasadai yra dengiami sieninių skulptūrų grupių šešėliais. Pastato viduje išlikę tokie originalūs interjerai kaip [[fojė]] su didžiuliais [[laiptai]]s, posėdžių salė ir biblioteka. Šviesos gausą ir išskirtinės apdailos grakštumą užgožia aiškus monumentalių architektūrinių formų griežtumas.
▲'''[[Andrejanas Zacharovas|Daugiau…]]'''
<noinclude>[[Kategorija:Pirmo puslapio skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude>
|
