Stasys Jasiunskas: Skirtumas tarp puslapio versijų

24 pridėti baitai ,  prieš 1 metus
S
wz
S (panaikinta Kategorija:Vokietijos lietuviai naudojant HotCat)
S (wz)
 
1940 m. įstojo į slaptą karininkų pasipriešinimo organizaciją „Šaulių mirties batalionas“. [[1941]] m. pavasarį, organizaciją susekus, [[NKVD]] areštuotas ir tardytas. 1941 m. [[birželio 23]] d. naktį per 80 [[Kauno kalėjimas|Kauno kalėjimo]] kalinių buvo susodinti į autobusus ir pervežti į [[Minskas|Minsko]] kalėjimą. Iš čia [[birželio 25]] d. ryte išvaryti ir naktį prie [[Červenės žudynės|Červenės]] sušaudyti. S. Jasiunskui pavyko išsigelbėti.
 
1941 m. buvo Lietuvos nacionalistų partijos valdybos narys. <ref name="vyliute">{{cite book|first=Jūratė |last=Vyliūtė |chapter=Nacionalistai |title=Kapitono Igno byla |publisher=Jūratė Vyliūtė |year=2002|pages=130-131}}</ref> [[Trečiasis Reichas|Vokietijos]] okupacijos metais dalyvavo antinacinėje pogrindinėje veikloje, buvo [[gestapo]] sekamas, slapstėsi. [[1944]] m. [[vasario 16]] d. įstojo į gen. [[Povilas Plechavičius|Povilo Plechavičiaus]] vadovaujamą [[Vietinė rinktinė|Vietinę rinktinę]] (VR), dirbo štabe. 1944 m. [[gegužės 15]] d. vokiečiams likviduojant Vietinę rinktinę, kartu su kitais štabo karininkais gestapo ir [[SS]] dalinių nuginkluotas, suimtas ir kalintas [[salaspilis|Salaspilyje]] (Latvija), vėliau [[ŠtutovasŠtuthofo koncentracijos stovykla|Štuthofe]] (Vokietija).
 
Vokietijai kapituliavus, išsilaisvino, liko Vokietijoje, apsigyveno Uchtėje, kur [[1945]] m. buvo įkurta lietuvių pabėgėlių stovykla „Vytis“. Artimai bendravo su [[Oldenburgas|Oldenburge]] gyvenusiu gen. P. Plechavičiumi. Kalinimai ir kankinimai pakirto sveikatą. Mirė 1945 m. [[lapkričio 10]] d. Miundeno karo pabėgėlių stovykloje Vokietijoje, palaidotas Uchtės katalikų kapinėse.
174 866

pakeitimai