Juodkalnijos istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 12:
== Viduramžiai ==
Slavų gentys Balkanų pusiasalį pradėjo apgyvendinti maždaug VI a., o VII a. pradžioje buvusios romėnų Praevalis provincijos teritorijoje buvo įkurta serbų<ref>Макова Е.С. Сербские земли в Средние века и Раннее Новое время // История южных и западных славян / Матвеев Г.Ф., Ненашева З.С.. — Москва: Издательство Московского университета, 2008. — Т. 1. — С. 61. — ISBN 978-5-211-05388-5.</ref><ref>Чиркович Сима. История сербов. — М.: Весь мир, 2009. — С. 15. — ISBN 978-5-7777-0431-3.</ref> Dukljos valstybė. Valstybės centras buvo romėnų miete Doklėjoje.
Apie slavų genčių istoriją Juodkalnijos teritorijoje X a. vid. praneša Bizantijos imperatorius [[Konstantinas VII Purpurinis]]. Pasak jo aprašymo tarp [[duresis|Dračo]] ir [[kotoras|kotoro]] buvo dukljos sritis, į šiaurę nuo jos - Travunija. jis dar mini tris miestus, buvusius Dukljos vidinėse teritorijose. Dukljos pakrantėje nuo Antikos buvo kotoro, [[budva|Budvos]], [[Ulcinis|Ulcinio]] ir [[škoderis|Skadaro]] miestai.<ref>Бромлей, Ю. В. и др. История Югославии. — М.: Издательство АН СССР, 1963. — Т. I. — 62 c.</ref> Pajūrio miestų gyventojai buvo daugiausia romanizuoti ilyrai. Krikščionybė serbų žemės galutinai įsitvirtino IX a. II pusėje.▼
Formaliai Duklja įėjo į Bizantijos imperijos sudėtį. Jos županai arba viduramžių Dukljos genčių vadai Bizantijos pavaldume buvo iki X a. antrosios pusės, kai pripažino savo kunigaikščio valdžią. Pastarasis Bizantijos vasalu išliko iki XI a. penktojo dešimtmečio.
▲Apie slavų genčių istoriją Juodkalnijos teritorijoje X a. vid. praneša Bizantijos imperatorius [[Konstantinas VII Purpurinis]]. Pasak jo aprašymo tarp [[duresis|Dračo]] ir [[kotoras|kotoro]] buvo dukljos sritis, į šiaurę nuo jos - Travunija. jis dar mini tris miestus, buvusius Dukljos vidinėse teritorijose. Dukljos pakrantėje nuo Antikos buvo kotoro, [[budva|Budvos]], [[Ulcinis|Ulcinio]] ir [[škoderis|Skadaro]] miestai.<ref>Бромлей, Ю. В. и др. История Югославии. — М.: Издательство АН СССР, 1963. — Т. I. — 62 c.</ref> Pajūrio miestų gyventojai buvo daugiausia romanizuoti ilyrai. Krikščionybė serbų žemės galutinai įsitvirtino IX a. II pusėje.<ref>Бромлей, Ю. В. и др. История Югославии. — М.: Издательство АН СССР, 1963. — Т. I. — 63 c.</ref>. Pasak Konstantinio VII Purpurinio šioje Balkanų dalyje serbų gentys, įskaitant ir Dukljos gyventojus "tapo savarankiškais ir nepriklausomais" (nuo Bizantijos).<ref>Бромлей, Ю. В. и др. История Югославии. — М.: Издательство АН СССР, 1963. — Т. I. — 64 c.</ref>
=== Duklja ===
| |||