Venecijos respublika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Eilutė 72:
Venecija tapo nepaprastai turtinga, valdydama prekybos kelius tarp Europos ir [[Levantas|Levanto]], tad plėtė savo valdas Adrijos jūroje ir už jos ribų. [[1084]] m. [[Domenico Selvo]] asmeniškai vadovavo laivynui kare su [[normanai]]s, bet buvo nugalėtas ir prarado 9 didžiąsias galeras, didžiausius ir geriausiai ginkluotus laivus Venecijos karo laivyne<ref name="AD 1084">J. J. Norwich, ''A History of Venice'', p. 72.</ref>.
 
Kryžiaus karų laikotarpiu Venecija suklestėjo ir išplėtė savo prekybinius ryšius į visus Artimuosius ir Viduriniuosius Rytus, nepaisant kitų Italijos respublikų (Pizos ir Genujos) konkurencijos.Venecija dalyvavo [[Kryžiaus žygiai|Kryžiaus žygiuose]] beveik nuo pradžios. 200 venecijiečių laivų padėjo užimti pakrantės miestus [[Sirija|Sirijoje]] po Pirmojo kryžiaus žygio ir [[1123]] m. jiems buvo suteikta faktinė savivalda [[Jeruzalės karalystė]]je pagal ''Pactum Warmundi''<ref name="AD 1099">J. J. Norwich, ''A History of Venice'', p. 77.</ref>. [[1110]] m. [[Ordelafo Faliero]] 100 laivų flotilė padėjo Baldvinui I, Jeruzalės karaliui, užimti [[Sidonas|Sidono]] miestą<ref name="AD 1110">J. J. Norwich, ''A History of Venice'', p. 83.</ref>. XII a. Venecija taip pat gavo dideles prekybos privilegijas Bizantijos imperijoje ir ji dažnai tiekdavo imperijai karinius laivus. [[1182]] m. [[Konstantinopolis|Konstantinopolyje]] kilo didelis antivakarietiškas maištas, kuris buvo nutaikytas prieš lotynus, ypač venecijiečius. Daugelis imperijoje pavydėjo Venecijai įtakos ir turtų, tad [[1182]] m., kai [[Andronikas I Komninas]] įžengė į Konstantinopolį, venecijiečių turtai buvo konfiskuoti, o jų savininkai išvyti ar įkalinti, o tai labai supykdė respubliką. Venecijos laivynas buvo labai svarbus Ketvirtajam kryžiaus žygiui, bet kai kryžiuočiai neturėjo pinigų sumokėti, dožas [[Enrico Dandolo]] sutiko juos gabenti, jei jie užims Venecijai Zaros miestą (dabar [[Zadaras]]) Dalmatijoje, kuris sukilo 1183 m. ir pasiprašė popiežiaus ir [[Vengrijos karalius|Vengrijos karaliaus]] prieglobsčio bei buvo gerai įtvirtintas. Kai kryžiuočiai užėmė miestą, jie buvo nukreipti prieš Bizantijos imperijos sostinę Konstantinopolį, Venecijos priešą nuo 1182 m. skerdynių. Miestas buvo užimtas ir nusiaubtas [[1204]] m. Bizantija nebeatsigavo ir galiausiai buvo užimta [[osmanai|osmanaųosmanų]], kurie sukūrė [[Osmanų imperija|Osmanų imperiją]], o ši užėmė [[Balkanai|Balkanus]], [[Vengrija|Vengriją]] ir net kelis kartus apgulė [[Viena|Vieną]]. Po to, kai kryžiuočiai užėmė Bizantiją, Venecija gavo daugybę salų [[Egėjo jūra|Egėjo jūroje]], įskaitant [[Kreta|Kretą]] ir [[Euboja|Euboją]]. Egėjo salos suformavo Venecijos valdomą Salyno kunigaikštystę.
 
Respublikos viduje ne kartą kilo kova tarp demokratinės ir aristokratiškosios partijų.