Juodkalnijos istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Mūsų eros pradžioje Ilyrikas pervardintas į [[Dalmatija (Romos provincija)|Dalmatiją]]. IV a. pradžioje jos pietinėje dalyje išskirta nauja provincija [[Praevalitanija]] didele dalimi sutapo su dabartinės Juodkalnijos teritorija. Pagal didžiausią regiono miestą [[Doklea]] kraštas romėnų dar buvo vadinamas ''Docleata''. Valdant romėnams senieji gyventojai ilyrai beveik asimiliuoti, čia įsitvirtino lotynų kalbos atmainos. Romos imperiją padalinus, 395 m. dabartinės Juodkalnijos teritorija atiteko Italijos prefektūrai ir kartu su [[Vakarų Romos imperija]] pergyveno germanų genčių kraustymąsi ([[ostgotai]], [[vandalai]]). Valdant [[Justinianas I|Justinianui I]] 535 m. įjungta į [[Rytų Romos imperija|Rytų Romos imperiją]] ir išliko Bizantijos valdžioje iki 1077 m., net ir po to, kai kraštą užėmė avarai, o po jų VII a. - slavai, kurie asimiliavo romanizuotus gyventojus, nors arabų invazijos metu VII ir VIII a. Bizantijos kontrolė buvo gana menka. [[Makedonų dinastija|Makedonų dinastijos]] valdymo metu Dalmatijos tema (869 m.), kuriai priklausė ir dabartinė Juodkalnijos teritorija, vėl paėmė į savo valdžią pakrančių miestus [[Risanas|Risaną]], [[Kotoras|Kotorą]], [[Baras|Barą]] ir [[Budva|Budvą]]. Pakrančių miestų raida nebuvo sustojusi nuo pat Antikos, tuo tarpu krašto viduje Antikos miestai išnyko ir viduramžiais formavosi iš naujo. Po [Bazilijus II Bulgarmušis|Bazilijo II]]-ojo valdymo (976-1025 m.), kurio metu Rytų Romos imperija pasiekė savo viduramžių laikotarpio zenitą, dėl seldžiukų invazijos imperija pergyveno ilgą krizę.

 

[[Vaizdas:Map of the Balkans in the 900s.png|thumb|Duklja Serbijoje IX a. vid.]]

[[Vaizdas:Srbsko XI sr.svg|thumb|Dukljos teritorijos apie 1077 m.]]