Elfai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S robotas: brūkšneliai keičiami brūkšniais (pagal lietuvių kalbos rašybos normas)
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S Automatinis kabučių taisymas
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Un elfe un peu frimeur jnl fal.jpg|thumb|Šiuo metu tradicinis elfo vaizdavimas]]
'''Elfai''' - [[germanai|germanų]] ir [[skandinavai|skandinavų]] mitinės būtybės, išlikusios šiaurės [[Europa|Europos]] tautų folklore. [[Lietuviai|Lietuvių]] folklore jiems artimiausi būtų nykštukai. Anksčiau buvę mažesnės reikšmės gamtos ir derlingumo dievais, elfai dažniausiai vaizduojami kaip maži, jaunatviški žmogeliukai smailiomis ausimis ir nuostabaus grožio moterys; elfai gyvena miškuose ir kitose vietose gamtoje, po žeme arba šuliniuose ir šaltiniuose. Tikėta, kad jie yra ilgaamžiai arba nemirtingi ir turi magiškų galių. Taip pat manyta, kad elfų rasė yra gerokai senesnė nei žmonės. Elfai taip pat labai mėgstami [[fantasy]] literatūros autorių.
 
Skandinavų mitologijoje minima, kad elfai gyveno [[Alfheimas|Alfheime]], vienas iš devynių pasaulių, esančiame tarp [[Midgardas|Midgardo]] ir [[Asgardas|Asgardo]]. Alfheimas - šviesiųjų elfų buveinė. Edose minimas 2 kartus: „Vyresniojoje Edoje“ ''Grímnismál'' dalyje ir „Jaunesniojoje Edoje“ ''Gylfaginning'' dalyje. Jaunesniojoje Edoje išskiriama, kad Alfheime, antrame nuo viršaus pasaulyje, gyveno tik šviesieji elfai, o tamsieji elfai gyveno pasaulio apačioje.
 
Įvairiose šalyse jie vadinami skirtingai:
Eilutė 8:
*[[Islandija|Islandijoje]]: Álfar ir Álfa-fólk
*Skandinavijoje: elle
*[[Švedija|Švedijoje]]: alv "elfas"„elfas“, alf "elfas"„elfas“ ir älva "moteris„moteris elfas"elfas“ arba "[[fėja]]"
*[[Vokietija|Vokietijoje]]: elfen, elben ir alben
 
==Elfai Tolkino kūryboje==
[[Tolkinas|Dž.R.R. Tolkinas]] knygose „[[Hobitas]]“, „[[Žiedų valdovas]]“, „[[Silmarillion]]“ ir kt. aprašė kitokius elfus. Jis manė, kad mažučiai elfai ir [[Fėja|fėjos]], „gyvenantys“ britų salose ir kitur, yra ankstesnių mitologinių personažų „versijos“. Savo kūryboje Tolkinas elfus vaizdavo kaip išminties ir grožio įsikūnijimus, dažniausiai geltonplaukius, išvaizda panašius į žmones, tik lieknesnius, aukštesnius, grakštesnius, smailiomis ausimis, puikiai valdančius lanką. Kaip rašoma minėtose knygose, didžiuma [[Viduržemis|Viduržemės]], kur vyksta „Hobito“, „Žiedų valdovo“ ir dalis „Silmarillion“ veiksmo, elfų po „Silmarillion“ ir „Žiedų valdove“ aprašytų įvykių iškeliavo į Vakarus, o likę išblėso, pavargę nuo savo nemirtingumo, - būtent todėl vėliau gyvenę žmonės juos pasakojo matę kaip mažus permatomus žmogeliukus. Elfai kaip išmintinga ir išskirtinai graži padermė dažnai vaizduojama ''fantasy'' literatūroje bei [[Vaidmenų žaidimas|vaidmenų žaidimuose]].
 
{{Skandinavų mitologija}}