'''Elena Baronienė Laumianskaitė (Laužikaitė)''' ([[1883]] m. [[sausio 16]] d. [[Utenos rajonas|Utenos raj.]] -– [[1961]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – pedagogė, visuomenės veikėja, viena labiausiai apsišvietusių [[XX amžius|XX a.]] pradžios [[Lietuviai|lietuvių]] moterų.
== Biografija ==
[[1903]] m. baigė [[Šiauliai|Šiaulių]] mergaičių gimnaziją. [[1905]] -– [[1906]] m. dirbo [[Ryga|Rygos]] lietuvių pradžios mokyklos mokytoja. 1906 -– [[1908]] m. ir [[1910]] -– [[1911]] m. studijavo [[Petrapilis|Petrapilio]] Leshafto aukštuosiuose moterų kursuose.
1908 -– 1910 m. dirbo [[Liepoja|Liepojos]] lietuvių dviklasės mokyklos vedėja. [[1911]] m. suimta už protestą prieš kalinių plakimą katorgos kalėjimuose, išleista be teisės gyventi universitetiniuose miestuose.
[[1912]] -– [[1914]] m. -– [[Medemrodė]]s [[Vladimiras Zubovas|Zubovų]] dvaro mokyklos mokytoja, dvaro darbininkų kultūros būrelių organizatorė.
[[1915]] -– [[1917]] m. studijavo Petrapilio Bestuževo aukštuosiuose moterų kursuose, fizikos matematikos fakultete. [[1919]] -– [[1926]] m. -– [[Ukmergės gimnazija|Ukmergės gimnazijos]] mokytoja. [[1920]] m. įsteigė [[Žiburėlis|„Žiburėlio“]] draugiją Ukmergėje. Nuo 1926 m. -– J. Tumėno brandos kursų mokytoja, nuo [[1929]] m. [[Kaune]] -– Pažangiųjų moterų sąjungos Centro valdybos pirmininkė.
[[1932]] m. Kaune įsigijo restoraną „Metropolis“ ir pavertė jį pažangių inteligentų susibūrimo vieta.
Vyras [[Jonas Baronas]] -– [[Lietuvių kalba|lietuvių]]-[[Rusų kalba|rusų]] kalbų žodyno autorius.
[[Kategorija:Lietuvos visuomenės veikėjai|Baronienė, Elena]]
