Vladas Drakula: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Eilutė 41:
Nedaug žinoma ir apie Vlado vaikystę. Gimė Sigišoaros mieste, jo motina buvo [[Moldavija|Moldavų]] karališkosios šeimos atstovė. Drakula buvo antras iš trijų sūnų, kiti du jo broliai buvo Mirčė ir Radu. Tėvo politinės intrigos su turkais ir noras garantuoti [[Rumunijos_istorija#Valakija|Valakijai]] neutralitetą, paskatino atiduoti du savo sūnus Vladą ir Radu į turkų [[sultonas|sultonų]] nelaisvę kaip garantiją, kad jis bus aktyvi parama. Berniukai praleido šešerius metus Turkijoje. Taip pat yra žinoma, jog Radu patraukė jauno būsimo sultono dėmesį ir įgavo aukštą vietą ir galių sultono [[rūmai|rūmuose]], tuo tarpu Vladas nei jų „viešnage“ Turkijoje, nei Radu parsidavimu neliko patenkintas. Jokios fizinės žalos abu nepatyrė, tačiau emocinę žalą jaunajam Vladui sunku apibūdinti, manoma, kad savo garsųjį bausmės būdą pirmą kartą pamatęs būtent čia.
 
Savo valdymo laikotarpiu Vladas Drakula kovojo su bajorais dėl Valachijos valstybės suvienijimo. Jis apginklavo laisvuosius valstiečius ir miestiečius, sustiprino valstybės valdžios aparatą.
== Valdymas ==
[[1448]] metais po tėvo ir vyresniojo brolio žmogžudysčių Vladas Drakula, sugrįžo į [[Rumunijos_istorija#Valakija|Valakiją]], tačiau po dviejų mėnesių pabėgo į [[krikščionybė|krikščionių]] vienuolyną. Kai didžioji krikščionybės [[sostinė]] [[Konstantinopolis]] 1453 m. atiteko turkams, [[1456]] metais Vladas sugrįžo į savo paveldėta sostą ir pradėjo valdyti. Jo valdymo laikotarpis trunka tris skirtingus laiko periodus, iš viso septynerius metus. Pirmasis laikotarpis buvo trumpas ir nežymus, ir Vladas aštuonerius metus planavo grįžimą į sostą. 1456 jam pasisekė ir valdymas truko šešerius metus, šis periodas ir yra pats žymiausias. Po didelių mūšių su turkais jis pabėgo į Transilvaniją ir buvo įkalintas [[Vengrija|Vengrijos]] karaliaus Matijaus iki 1470 metų. Trečias sosto atgavimas 1475 metais buvo trumpas, nes Drakulą nužudė mūšyje sekančią žiemą.
 
Globodamas Valachijos pirklius 1459 metais Drakula apribojo užsienio pirklių prekybą savo valdomose teritorijose leisdamas jiems prekiauti tiktai pasienio zonose mugių metu. Tai iššaukė užsienio bei Transilvanijos pirklių nepasitenkinimą. Jiems pritarė Brašovo ir Sibiu miestų kontragentai, finansavę pretendentą į Valachijos sostą - Daną. Vladas Drakula surengė sėkmingus žygius į Transilvaniją ir Brašovo miestą.
Ar [[Drakula]] buvo paprasčiausias sadistas, o gal nuožmūs [[kankinimai]] turėjo [[politika|politinį]] tikslą? Greičiausiai tai yra Drakulos neva neįtikėtinai žiaurių bausmių efektas to meto tamsiai visuomenei bei jo priešų neigiamos propagandos padarinys. Štai vienas tariamų jo žiaurybių pavyzdžių. Kai [[turkai|turkų]] [[dvaras|dvaro]] pasiuntiniai išdrįso jo akivaizdoje dėvėti [[turbanas|turbanus]], jis įsakė jų galvos apdangalus prikalti jiems prie [[kaukolė]]s – tai, žinoma, buvo begėdiškas nepriklausomumo poelgis. Savo [[barbarai|barbariškais]], bausmės metodais ir šalies valdymo pavyzdžiu jis pelnė šlovę visoje [[Europa|Europoje]], kaip ir tada, kai dar kartą užgrobė tvirtovę, esančią prie [[Dunojus|Dunojaus]] upės, ir nuvedė savo kariuomenę beveik iki Juodosios jūros.
 
Tais pačiais metais Otomanų orda galutinai užvaldė Serbiją, kurios teritorija ribojosi su Valachijos žemėmis. Vladas Drakula sutiko dalyvauti rengiamame prieš osmanus kryžiaus žygyje, kurio vadu buvo Vengrijos karalius Matijus Korvinas (1458-1490).
[[Vaizdas:Theodor_Aman_-_Vlad_the_Impaler_and_the_Turkish_Envoys.jpg|thumb|Vladas Cepešas ir turkų pasiuntiniai]]
 
1461 metais Vladas Drakula atsisakė mokėti duoklę turkų sultonui, žiauriai susidorodamas su turkų pasiuntiniais ir sunaikindamas turkų kariuomenės pulkus abipus Dunojaus upės iki Zimnicos miesto. Sėkmingai kovodamas su turkais Drakula privertė įsiveržusią į Valachijos karalystę turkų kariuomenę su jos galvoje buvusiu Mechmedu - Paša atsitraukti.
Kita vertus, kai karinės pajėgos jau suko atgal, Drakulos žmonės suklastojo [[laiškas|laiškus]], peršančius mintį, kad jis galįs pereiti į turkų pusę, ir be ilgų svarstymų [[Vengrija|Vengrijos]] [[karalius]] Matijas Drakulą įkalino dvylikai metų. Tikriausiai [[Rumunijos_istorija#Valakija|Valakijos]] gyventojai kamavosi matydami stulbinančią princo bausmių įvairovę – nepaklusniesiems nudirdavo [[oda|odą]], gyvus išvirdavo, sudegindavo ir suluošindavo.
 
1462 metais į Valachiją įsiveržė turkų kariuomenė vadovaujama Konstantinopolio nugalėtojo Mechmedo II. Šis palaikė Vlado Drakulos brolio Rados kandidatūrą į sostą. Stambūs Valachijos žemvaldžiai nepatenkinti centralizuota Drakulos valdžia įsijungė į sąmokslą prieš Drakulą su turkais ir perėjo į Rados pusę. Vladas Drakula buvo priverstas pasitraukti į Vengriją, tikėdamasis Vengrijos karaliaus paramos, tačiau šis, nusprendęs nesipykti su turkais, uždarė Drakulą į kalėjimą. Rada valdė Valachiją nuo 1462 iki 1473 metų, kai jį pakeitė Besarabas.
 
== Gyvenimo pabaiga ==