20:35, 10 rugpjūčio 2019 versija taisyti 86.100.102.134 (aptarimas) →‎Biografija Žyma: Vizualus redagavimas ← Prieš tai darytas keitimas		09:03, 11 rugpjūčio 2019 versija taisyti anuliuoti 86.100.102.134 (aptarimas) Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 29: \| vikiteka = }} [[File:EmiratoDeCordoba912-V1.svg\|thumb\|right\|220px\| Kordobos emyratas (kalifatas) Abdur Rahmano III valdymo metu, apie 912 m. (tamsiai žalia ~~spalva~~– Abdurachmano III kontroliuota teritorija, šviesiai žalia – maištininkų.).]] '''Abdur Rahmanas III''' ('''~~Abdurachmanas (-rahmanas)~~Abduramanas III''', ar '''Abdurachmanas III''' ir '''Abd ar Rachmanas III''', {{ar\| عبد الرحمن\|ʿAbd ar-Raḥmān}}, 891–961 m.) – X a. [[Kordobos emyratas\|Kordobos]] emyras, save paskelbęs kalifu, iš [[Omejadai\|Omejadų]] dinastijos. Vienas iš ryškiausių viduramžių musulmonų valdovų. == Biografija == Eilutė 37: Kitus karus Abdur Rahmanas III vykdė su [[Iberijos pusiasalis\|Iberijos]] šiaurėje įsitvirtinusiais krikščionimis. 913 m. [[Leono karalystė]]s pajėgos užėmė [[Evora\|Evoros]] miestą ir išžudė vietos musulmonus. Iki 920 m. Abdur Rahmanas III suorganizavo plačios apimties karinę kampaniją prieš Leono ir Navaros karalystes ir tais metais sumušė jungtines krikščionių pajėgas. 924 m karinės kampanijos metu buvo užimta [[Pamplona]] ir krikščionių pozicijos buvo tiek nustumtos, kad jie nebegrėsė Kordobai sekančius 15 metų. 939 m. į žygį prieš Kordobos emyratą išsirengęs Leono karalius [[Ramiras II]] sumušė Abdur Rahmano III pajėgas prie [[Simankasas\|Simakaso]], emyras vos pabėgo iš mūšio lauko. Po to Abdur Rahmanas III nekovojo tiesiogiai prieš Ramirą II ir vėl pradėjo karines kampanijas po pastarojo mirties 950 m. prasidėjus pilietinėms kovoms tarp krikščionių. Jam pavyko vėl nustumti krikščionis ir tapti galingiausiu valdovu Iberijoje. 929 m. Abdur Rahmanas III pasiskelbė [[kalifas\|kalifu]]. Tai įsiutino Š. Afrikoje ir visų pirma Egipte įsitvirtinusius [[Fatimidai\|Fatimidus]], tuo metu galingiausią musulmonų dinastiją, kurie ~~faktiškai~~patys ~~kontroliavo~~titulavosi ~~Bagdado kalifus [[Abasidai\|Abasidus]]~~kalifais. Be to, Fatimidai išpažino [[šiizmas\|šiizmo]] pakraipos islamą, skirtingą nuo Abdur Rahmano III [[sunizmas\|sunizmo]]. Taip pat, Fatimidus erzino, kad jie negali kontroliuoti prekybos [[Sachara]] kelių be Omejadų įsikišimo. Per kilusius karus tarp musulmonų Abdur Rahmanas III ne kartą rengė žygius į Š. Afriką. Sukurstė sukilimą [[Kairuanas\|Kairuane]] ir 931 m. įtvirtino [[Seuta\|Seutą]], kuri buvo jo žygių forpostas. Ir, nors jam ir nepavyko įveikti Fatimidų, jo autoritetas Afrikos šiaurės vakaruose tarp musulmonų buvo didžiulis. Valdant Abdur Rahmanui III jo valdoma [[Iberijos pusiasalis\|Iberija]] suklestėjo ekonomiškai. Buvo pradėtos kaldinti gryno aukso ir sidabro monetos, kurios buvo pripažįstamos visur tarp arabų. Jo nurodymu pastatytas naujas miestas [[Medina Azahara]], kuriame įsikūrė jo dvaras ir valdininkai. Jis pagarsėjo [[tolerancija]] leidęs Kordobos žydų ir krikščionių mažumoms išpažinti savo tikėjimus. Abdur Rahmanas III skyrė dideles sumas Kordobos infrastruktūros plėtimui, didžiosios mečetės atnaujinimui ir pastatų statyboms. Jo valdymo metu Kordoboje, sakoma, buvo 100 tūkst. pastatų, 3 tūkst. mečečių, bažnyčių, sinagogų. Šimtai bibliotekų ir prekyviečių knygomis leido Kordobai garsėti kaip mokslo centrui. 949 m. jis ~~nukirsdino~~nužudė savo sūnų dėl sąmokslo prieš jį. Abdur Rahmanas III valdė 49 metus ir mirė 961 m. spalio 15 d. Jis buvo pasiskelbęs „Dievo religijos gynėju“. Sostą paveldėjo jo sūnus [[Hakamas II]]. == Šaltiniai ==

Abdur Rahmanas III: Skirtumas tarp puslapio versijų