Aukštutinė Armėnija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Automatinis santrumpų taisymas. |
S Automatinis "sup" taisymas. |
||
Eilutė 26:
XIII a. pr. m. e. Hajasą nukariavo [[huritai]], ir greičiausiai ji priklausė [[Daiaeni]] karalystei. VI a. pr. m. e. regionas atiteko [[Achemenidų imperija]]i, dar vėliau – [[Makedonijos imperija]]i. IV a. pr. m. e. Regione susikūrė [[Mažosios Armėnijos karalystė]]. [[189 m. pr. m. e.]] jos rytinės dalys su sostine Kemachu (t. y. Aukštutinė Armėnija) prijungtos prie [[Armėnijos karalystė]]s.
Regionas tuo metu garsėjo savo pagoniškomis šventyklomis, ežerais, upėmis, aukso kasyklomis. Kartu jis buvo svarbus pasienio regionas ginantis nuo [[Senovės Roma|romėnų]] agresijos. Tuo metu Karinas buvo administruojamas kaip atskira provincija ([[ašharas]]) ir buvo dalinamas į 9 gavarus: Daranagi (Դարանաղի), Agiunas (Աղիվն), Muzuras (Մուզուր), Ekegeacas (Եկեղյաց), Mananagi (Մանանաղի), Derdžanas (Դերջան), Speras (Սպեր), Šatgomkas (Շաղագոմ), Karinas (Կարին). Tuo metu provincijos plotas siekė 23,860 km
387 m. Aukštutinė Armėnija perėjo [[Romos imperija]]i ir paversta provincija. Ji buvo vadinama [[Didžioji Armėnija (Romos provincija)|Didžiąja, arba Vidine Armėnija]]. Jos sostine tapo Teodosupolio miestas (Erzurumas). Valdant [[Justinianas|Justinianui]], provincija pervardinta Pirmąja Armėnija.
| |||