Juozas Tonkūnas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 38:
Įkūrus [[Dotnuva|Dotnuvoje]] Žemės ūkio akademiją, 1924 m. [[rugsėjo 23]] d. paskirtas [[docentas|docentu]] ir Žemdirbystės katedros vedėju. 1924 m. [[rugsėjo 24]] d. išrinktas pirmuoju profesorių tarybos sekretoriumi. [[1927]] m. [[gegužės 16]] d. pakeltas į ekstraordinarinius profesorius. 1927 m. [[lapkričio 11]] d. išrinktas LŽŪA prorektoriumi. Nuo [[1928]] m. [[gruodžio 1]] d. iki [[1934]] m. [[liepos 28]] d. LŽŪA [[rektorius]]. Nuo 1934 m. [[birželio 12]] d. iki [[1939]] m. [[kovo 27]] d. [[Lietuvos ministrų kabinetai (1918–1940)|LR švietimo ministras]].
[[1941]] m. birželio mėn. išvežtas į [[Sibiras|Sibirą]], kur išbuvo 14 metų. [[1955]] m. grįžo į Lietuvą. Nuo 1955 m. spalio mėn. paskirtas Lietuvos valstybinės selekcijos stoties Dotnuvoje agrotechnikos skyriaus vedėju. Nuo [[1956]] m. iki 1962m. dirbo [[Lietuvos žemdirbystės institutas|Lietuvos žemdirbystės instituto]] Dotnuvoje pievų ir ganyklų skyriaus vedėjas. Nuo 1956m. iki 1960m. dar dėstė pievininkystę Lietuvos žemės ūkio akademijoje. Vienas pirmųjų pradėjo pievų tręšimo ir kultūrinių ganyklų tyrimus. Iš rusų kalbos 1920m. išvertė ir išleido "Botanikos vadovėlį". Svarbiausi veikalai: "Lauko bandymai" - 1940m., "Lauko bandymų metodas" - 1957m., Pašarinės žolės, pievos ir ganyklos" su kitais autoriais - 1958m. "Pievos ir ganyklos" su L.Kadžiuliu - 1966m. ir 1977m.
Valančiaus blaivystės sąjūdžio prezidiumo narys.
Eilutė 55:
[[1953]] m. J. Tonkūnas parašė [[SSKP CK]] pareiškimą, iš kurio matyti, jog Vladimiro kalėjime Nr. 2 jam buvo taikomas ypatingas režimas: neleido susirašinėti su giminėmis, jis neturėjo teisės gauti siuntinius ar perlaidas, nors būdamas lageriuose vykdė visus vyresnybės nurodymus, ne kartą buvo giriamas, nepadarė nė vieno nusižengimo, negavo nė vieno priekaišto ir netgi karo metu galėjo susirašinėti su giminėmis ir gauti iš jų materialinę paramą. J. Tonkūnas prašė SSKP CK padėti jam, kad: 1) kuo greičiau būtų paleistas iš kalėjimo ir 2) kad būtų grąžintas šeimai, ištremtai į Altajaus kraštą.
[[1954]] m. [[birželio 2]] d. [[TSRS Aukščiausiojo Teismo Karinė kolegija|SSRS Aukščiausiojo Teismo karinė kolegija]] priėmė nutarimą bausmę sumažinti iki išbūto laiko ir paleisti. J. Tonkūnas iš Vladimiro kalėjimo Nr. 2 buvo išleistas [[birželio 23]] d. ir nuvyko pas tremtyje buvusią šeimą į Altajaus kraštą. Ten buvo įrašytas į spec. tremtinio įskaitą. J. Tonkūnas teigė, kad į spec. tremtinio įskaitą jis įtrauktas nepagrįstai, ir prašė jį su šeima iš tremties paleisti. Pareiškimą svarsčiusi SSRS VRM atsižvelgė į [[LKP CK]] sekretoriaus [[Antanas Sniečkus|Antano Sniečkaus]] ir Ministrų Tarybos pirmininko [[Mečys Gedvilas|Mečio Gedvilo]] nuomonę, kad tikslinga J. Tonkūną, profesorių ir žymų žemės ūkio specialistą, su šeima iš spec. tremties išleisti. Į Lietuvą grįžo 1955 m. Teistumas panaikintas 1958m.
{{DEFAULTSORT:Tonkūnas, Juozas}}
| |||