00:29, 4 rugpjūčio 2019 versija taisyti Hugo.arg (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai 245 044 keitimai S Hugo.arg pervadino puslapį Nacių sveikinimas į Nacistinis pasveikinimas ← Prieš tai darytas keitimas		10:23, 4 rugpjūčio 2019 versija taisyti anuliuoti Hugo.arg (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai 245 044 keitimai vikifikuota Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[Vaizdas:Hitler salute in front of lamppost.jpg\|thumb\|260px\|A. Hileris, atliekantis nacistinį pasveikinimą]] '''Nacistinis pasveikinimas''' – [[nacių partija\|Vokietijos nacionalsocialistų partijos]] naudotas [[gestas]], kuriuo būdavo pagerbiamas fiureris [[Adolfas Hitleris]]. Tai tiesiai ištiesta ir kiek į viršų pakelta dešinė [[ranka]]. Paprastai šitokį pasveikinimą lydėjo šūksniai ''Heil Hitler!'' (~~"Šlovė~~„Šlovė Hitleriui! "“), ''Heil, mein Führer!'' (~~"Šlovė~~„Šlovė, mano fiureri! "“) arba ''Sieg Heil!'' (~~"Šventa~~„Šventa pergalė! "“).<ref>Vokiečių ''heil'' reiškia „sveikas, nepažeistas“, o kaip daiktavardis – ''gerovė, sveikata, išsigelbėjimas'', jo vedinys ''heilig'' – „šventas“. Pažodžiui būtų galima versti „Sveikas, Hitleri“, „Sveikas, mano Fiureri“ ir „Pergalė-išsigelbėjimas“</ref> Tokį pasveikinimą kaip privalomą XX a. 4-ajame įvedė Vokietijoje absoliučią valdžią įgijusi nacionalsocialistų partija. Nacistinis pasveikinimas buvo privalomas civiliams, o karinis personalas paprastai sveikindavosi karišku pasveikinimu (ranka prie smilkinio).<ref>Kershaw, Ian (2001). ''The „Hitler Myth“: Image and Reality in the Third Reich''. Oxford University Press. p. 60.</ref> Nacistinį pasveikinimą nacionalsocialistai sukūrė remdamiesi romėnišku pasveikinimu. Tiesa, toks sveikinimas nėra vaizduojamas jokiame antikiniame meno kūrinyje, taip pat nėra aprašytas. Jo šaltinis – prancūzų dalininko [[Jacques-Louis David\|Žako Luji Davido]] piešinys „Horacijaus priesaika“ (1784 m.). Vėliau XIX–XX a. pr. šitoks pasveikinimo būdas pradėtas vaizduoti kituose, su senovės Roma susijusiuose kūriniuose.<ref>Winkler, Martin M. (2009). ''The Roman Salute: Cinema, History, Ideology''. Columbus: Ohio State University Press. </ref> [[1919]] m. pasveikinimą aukštyn ištiesus ranką kaip atgaivintą romėnišką paprotį perėmė [[Italijos fašistų partija]]. [[1923]] m. tokiu būdu kai kurie Vokietijos nacionalsocialistų partijos nariai ėmė sveikinti Hitlerį, kuris atsakydavo panašiu gestu (aukštyn ištiesta, bet per alkūnę sulenkta ranka ir aukštyn atverstu delnu). [[1926]] m. partija įvedė tokį pasveikinimo būdą kaip privalomą. [[1933]] m. toks pasveikinimas tapo privalomas visiems Trečiojo Reicho gyventojams, tokio gesto nerodymas grėsė įkalinimu koncentracijos stovykloje.<ref>Allert, Tilman; Translated by Jefferson Chase (April 2009). ''The Hitler Salute: On the Meaning of a Gesture'' (Picador ed.). Picador. </ref> Tokį pasveikinimą buvo privalu duoti per viešas procesijas, skambant valstybiniam himnui, tačiau netrukus jis įsigalėjo kaip kasdienis gestas, įvestas vaikams prieš pamokas.

Nacistinis pasveikinimas: Skirtumas tarp puslapio versijų