Graužikai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 78.62.243.16 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (SQORP keitimas)
Žyma: Atmesti
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 11:
{{Taxobox_end_placement}}
{{Taxobox_pabaiga}}
'''Graužikai''' ({{La|''Rodentia}}'') – gausiausias rūšių skaičiumi [[žinduolis|žinduolių]] būrys. Galūnės penkiapirštės, [[Griaučiai|griaučiuose]] visada yra [[raktikaulis|raktikauliai]], kurie skirtingų graužikų grupių išsivystę nevienodai. Priekiniai [[dantis|dantys]] dideli, lenkti, kalto formos, gelsvų atspalvių, neturintys šaknų. Stambūs 2 viršutiniai ir apatiniai kandžiai, iltinių dantų nėra, todėl tarp kandžių ir skruostinių dantų yra tarpas ('''diastema'''). Dantys auga visą gyvenimą. Visaėdžių graužikų skruostiniai dantys gumburiuoti, o augalėdžių iš tų gumburų būna susidariusios kietos skersinės emalio raukšlės. Judindamas apatinį žandą pirmyn ir atgal, gyvūnas pertrina šiurkštų augalinį maistą. Iš viso turi iki 22 dantų, pieniniai dantys redukuoti.
 
Graužikų [[žarnynas]] ilgas, [[akloji žarna]] didelė (visaėdžių mažesnė). Dauguma graužikų gyvena neilgai, tačiau jie labai vislūs. Lytiškai subręsta anksti, veda daug jauniklių. Be to, smulkūs graužikai kasmet veda po 3-4 vadas. Jaunikliai gimsta labai nevienodai išsivystę: pelinių graužikų – pliki ir akli, o [[upinis bebras|bebro]] ir [[jūrų kiaulytės|jūros kiaulytės]] – apaugę [[plaukas|plaukais]] ir greitai pradeda regėti.