Stoicizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
S [[]] |
||
Eilutė 18:
Tą nustatytą tvarką stoikai vadina [[likimas|likimu]] ({{el|heimarmene}}; {{la|fatum}}), o tikslą, kurio ja siekiama, apvaizda (''pronoia; providentia''). Pasaulyje neįmanoma išvengti būtinybės.
Stoicizmo etikos pagrindinė idėja taip pat yra priežastingai ir teologiškai nustatyta išorinio pasaulio raida. Mes niekada negalime disponuoti išorinėmis gėrybėmis, todėl vienintelis žmogui pavaldus dalykas yra vidinė [[Laikysena (psichologija)|laikysena]]. Antai [[Seneka]] rašo: „Kas eina savo noru, tą likimas veda gražiuoju, kas ne – tą jis jėga priverčia“. Todėl išorinė žmogaus [[laisvė]]s erdvė yra jo pritarimas prigimties veikimui.
Vadinasi, žmogaus tikslas – „gyventi sutariant (su prigimtimi)“. Taip jis galės pasiekti [[harmonija|harmoniją]], įstatančią žmogų į „gerą gyvenimo vagą“ bei suteikiančią jam [[laimė|laimę]] (eudaimonija).
| |||