|
'''Kumarbis''' – aukščiausioji [[huritai|huritų]] dievybė, dievų tėvas. Iš huritų panteono perimtas [[Hetitai|hetitų]], kurių mituose buvo dievo [[Alalu]] arba dangaus dievo [[Anu]] sūnus, audros dievo [[Tešubas|Tešubo]] tėvas. Tapatintas su šumerų [[Enlilis|Enliliu]] ir vakarų semitų [[Elas|Elu]].
Kumarbis žinomas iš keleto mitologinių hetitų tekstų, dar bendrai įvardijamų „Kumarbio ciklu“. Tarp šių tekstų yra ir „Poema apie kovą dėl valdžios danguje“ (dar žinoma kaip giesmė apie Kumarbį arba Hetitų teogonija, CTH 344), giesmė apie Ulikumį (CTH 345), slibino Hedamu mitas (CTH 348) ir kiti. Giesmė apie Kumarbį datuojama [[XIV a. pr. m. e.|XIV]] ar [[XIII a. pr. m. e.|XIII]] a. pr. m. e. Ji yra išlikusi trijose lentelėse, tačiau įskaitoma tik nedidelė teksto dalis.<ref name="Cambridge">The Cambridge Companion to Greek Mythology, 2007, p. 92–94.</ref>
== Kumarbio ciklas ==
Kaip tvirtinama poemoje „Apie kovą dėl valdžios danguje“, [[Alalu]] buvo pirmasis dangaus valdovas, viešpatavęs devynis amžius. Jam lenkęsis bei laikydamas taurę patarnaudavęs ir galingasis dievas Anu, tačiau atėjus dešimtajam amžiui tarp šių dievybių įvykusi kova, pasibaigusi tuo, kad danguje ėmęs viešpatauti Anu, o Alalu buvo priverstas slėptis „tolimoje tamsiojoje žemėje". Tuomet dievui Anu lenkęsis ir paduodamas į stalą valgį patarnaudavęs galingasis dievas Kumarbis, Anu sūnus. Kaip ir jo pirmtakas, Anu viešpatavęs devynis amžius, o atėjus dešimtajam tarp jo ir Kumarbio kilusi kova. Anu bandymas pabėgti į dangų buvęs nesėkmingas – Kumarbis jį pagavęs už kojų ir nutempęs žemyn, o tada nukandęs ir prarijęs Anu genitalijas. Jos įstrigusios Kumarbyje tarsi „lydyta bronza“. Anu perspėjo „džiaugsmingai nusikvatojusį“ Kumarbį, kad jis esąs nėščias (audros dievu Tešubu, dievu [[Tašmišu]] bei Arancachu – [[Tigras (upė)|Tigro]] upės personifikacija). Anu iškeliavus į dangų, Kumarbis išspjovė dar neprarytus likučius, iš kurių atsirado didysis dievų kalnas Kancuras. Įpykęs Kumarbis apsilankė pas [[Enlilis|Enlilį]], o pastarasis skaičiavo mėnesius, likusius iki gimdymo. Kai Anu paraginęs dievus, esančius Kumarbyje, iš jo išeiti, šie ėmę svarstyti, kaip tą būtų geriausia padaryti, ir galų gale išėję pro Kumarbio kaukolę. Tuo metu Kumarbis šaukėsi dievo [[Ea]], reikalaudamas savo sūnaus Tešubo, kurį teigė suvalgysiąs ir sutraiškysiąs kaip trapią nendrę. Iš išlikusių teksto fragmentų žinoma, kad epizode minimas ir akmuo, kurį Kumarbis bandė praryti ir (arba) išspjovė.<ref name="lhpa">[https://www.lhpa.net/index.php/mitologija/296-hetitai-4-skyrius-is-g-beresneviciaus-knygos-religijos-istorijos-metmenys Hetitai (4 skyrius iš G. Beresnevičiaus knygos „Religijos istorijos metmenys“).] [Nuoroda tikrinta 2019-07-30].</ref><ref name="Cambridge"></ref>
Šiuo atveju esama paralelių su [[Hesiodo teogonija]] – [[Uranas]] buvo nuverstas sūnaus [[Kronas|Krono]] ir iškastruotas, o iš Krono, kuris visus šešis savo ką tik gimusius vaikus prarijo, savo ruožtu valdžią atėmė jo sūnus [[Dzeusas]], kurį buvo išgelbėjusi [[Rėja]].<ref name="lhpa"></ref>
{{ref}}
[[Kategorija:DievaiHetitų dievai]]
|
