Šablonas:Savaitės tema: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Surtsey_eruption_1963Westindischer Maler um 1530 001.jpg|thumb|SurtsėjausNusilenkimas 1530 m. Vakarų ugnikalnioIndijos išsiveržimaspiešinyje]]
'''Sveikinimasis''' – formalizuotas arba [[Ritualas|ritualizuotas]] veiksmas, [[gestas]], kitokia išraiškos priemonė (už)mezgant arba baigiant, nutraukiant [[kontaktas|kontaktą]]. Sveikinimosi rūšys – pasisveikinimas, atsisveikinimas ir kt. Įvairūs žodžiai, gestai skiriasi priklausomai nuo situacijos, santykio, papročių. Sveikinimosi formos (nusistovėjusios išraiškos priemonės) priklauso nuo [[kultūra|kultūros]], [[subkultūra|subkultūros]], tradicijų, [[laikas|laiko]] (dienos, ryto, vakaro meto, nakties), laikmečio, [[mada|mados]] ir kitų veiksnių.
'''Surtsėjus''' ([[islandų kalba|isl.]] ''Surtsey'', arba ''Surto sala'') – vulkaninė [[sala]] [[Islandija|Islandijos]] pietų pakrantėje, dėl savo geografinės padėties (63°18’N 20°36’W) – labiausiai į pietus nutolęs šios valstybės taškas. Sala atsirado [[1963]] m. [[lapkričio 14]] d. dėl povandeninio [[ugnikalnis|ugnikalnio]] išsiveržimo, prasidėjusio 130 m gylyje. Manoma, kad išsiveržimas galėjo prasidėti keliomis dienomis anksčiau, o baigėsi [[1967]] m. [[birželio 5]] d. Tada Surtsėjus pasiekė savo didžiausią plotą – 2,7 km². Nuo šios dienos, dėl bangų ir vėjo keliamos [[erozija|erozijos]], sala vis mažėja ([[2002]] m. duomenimis, salos plotas buvo tik 1,4 km²).
 
Žodinėje, rašytinėje komunikacijoje sveikinamasi tam tikrais įprastais žodžiais. Sveikinantis yra išreiškiamos, parodoma sveikinančiojo nuostata, santykis su pasveikinamuoju (atsisveikinamuoju), taip pat sveikinamojo su (atsi)sveikinančiuoju. Iš kalbos galima spręsti apie žmogaus elgesį, gebėjimą bendrauti, asmenybę.
Kūrimosi metu Surtsėjus buvo intensyvių [[vulkanologija|vulkanologijos]] srities specialistų mokslinių tyrimų objektas, o vėliau, po išsiveržimo pabaigos, juo susidomėjo [[botanika]]i ir [[biologija|biologai]], kurie stebi laipsnišką gyvybės atsiradimą nederlingoje žemėje. Išsiveržimas, suformavęs Surtsėjų, suformavo daug kitų mažų salų, tarp jų jau išnykusį Jolnirą ir kitas, likusias be pavadinimų, saleles. [[2008]] m. sala buvo įtraukta į [[Pasaulio paveldo sąrašas|UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą]].
 
Kalbinės komunikacijos forma lietuviški vieni labiausiai paplitę pasisveikinimo žodžiai yra „[[Labas]]!“, „[[Sveikas]]!“ (būdvardis, vartojamas sveikinantis, artimas jaustukui), sveikinantis su moterimi (mergina, mergaite) – „Sveika!“, „Sveiki, drūti!“, „[[Laba diena!]]“, „[[Labas vakaras!]]“, „[[Labas rytas!]]“, „Padėk, Dieve“ ir kiti. Atsisveikinimo – „[[Viso gero!]]“ („Viso geriausio!“, sutrumpintai – „Viso!“), „[[Iki susitikimo!]]“, „Iki malonių susitikimų“ („Iki kitų susitikimų“), „[[Iki pasimatymo!]]“ (sutrumpintai – „Iki!“, maloninė mažybinė forma – „Ikiukas!“), „Ate!“ „Labanakt(is)!“ ir pan. Atliekant tam tikrus veiksmus, pvz., prieš valgį – „Gero apetito!“, „Skanaus!“, geriant – „[[Į sveikatą!]]“ („Būkit sveiki!“).
1963 m. lapkričio 14 d. 7 val. 15 min. išplaukiančio iš [[Vestmanaejaras|Vestmanaejaro]] tralerio ''Ísleifur II'' virėjas atkreipė dėmesį į tamsių dūmų stulpą į pietvakarius nuo laivo. Laivo kapitonas nusprendė ištirti šį reiškinį manydamas, kad mato degantį laivą, tačiau greitai suprato, kad juodų pelenų stulpas – vulkaninio aktyvumo jūroje pradžia.
 
Nors išsiveržimas buvo netikėtas, keletas faktų liudijo apie greitai prasidėsiantį vulkaninį aktyvumą. Prieš savaitę [[Reikjavikas|Reikjaviko]] [[seismografas|seismografai]] užfiksavo silpnus virpesius, tačiau jų tiksli vieta nebuvo nustatyta. Dvi dienas prieš išsiveržimą tyrimų laivas pastebėjo, kad šiame regione jūros vanduo buvo kiek šiltesnis, nei įprasta. Tuo tarpu esančio 80 km nuo išsiveržimo vietos pakrantės miesto [[Vikas (Islandija)|Viko]] gyventojai pajuto [[sieros vandenilis|sieros vandenilio]] kvapą.
 
Išsiveržimas tikriausiai prasidėjo keletą dienų prieš lapkričio 14 d. Jūros dugnas yra 130 metrų žemiau jūros lygio, todėl didelis vandens slėgis slopino išsiveržimą. Besiformuojant ugnikalnio kūgiui mažėjo gylis, todėl po kelių dienų vulkanas prasiveržė pro vandens kliūtį ir iškilo į paviršių.
 
Šios [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva|savaitės iniciatyva]] yra {{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/sitenotice}}.
 
[[SurtsėjusSveikinimasis|Daugiau…]]
 
<noinclude>[[Kategorija:Skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude>