Po Pirmojo pasaulinio karo sudarytos [[Versalio taikasutartis|Versalio]], [[Sen Žermeno sutartis|Sen Žermeno]], [[Trianono sutartis|Trianono]] sutartys pralaimėjusiųjų šalių gyventojų buvo laikomos neteisingomis, tarp Vokietijos, Austrijos, Vengrijos ir Bulgarijos gyventojų tvyrojo revanšo nuotaikos. Nuo 1920 m. iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos 1945 m. politinę valdžią didelėje Europos dalyje įgijo [[fašizmas|fašistinės]] ir kitos dešiniųjų ekstremistų jėgos. Italijoje 1922 m. valdžią užėmė [[Benito Musolinis|Benito Musolinio]] fašistai. Vokietijoje apie 1930 m. į masinį judėjimą išaugo nacionalsocializmas. 1933 m. sausio 30 d. nacionalsocialistams ir jų sąjungininkams dešiniesiems konservatoriams buvo perduota politinė valdžia, kai prezidentas Paul von Hindenburgui kancleriu paskyrė Adolfą Hitlerį.
Versalio taikos sutartis nustatė griežtas sąlygas, kurios labai ribojo Vokietijos galimybes didinti savo ginkluotąsias pajėgas ir darė Vokietijos agresiją praktiškai neįmanoma. Vokietija siekė nauja ekspansija atstatyti savo galią ir statusą, prarastą Pirmajame pasauliniame kare, sukuriant kolonijinę imperiją. 1933 m. sausio 30 d. [[Nacionalsocializmas|nacionalsocialistams]] ir jų dešiniesiems sąjungininkams buvo perduota politinė valdžia – Reicho prezidentas [[Paul von Hindenburg|P. fon Hindenburgas]] A. Hitlerį paskyrė kancleriu. Nacionalsocialistų ir jų sąjungininkų programos dalimi buvo jau ankstesniųjų vyriausybių keltas tikslas peržiūrėti po Pirmojo pasaulinio karo susiklosčiusią pasaulio tvarką ir [[Versalio taika|Versalio sutartis]]. 1935 m. su Vokietija susivienijo Saro žemė ir Vokietijoje buvo įvesta visuotinė karo prievolė. [[1936]] m. kovo 7 d. Vokietija [[Reino žemė|remilitarizavo Reino sritį]], [[1938]] m. kovo 12 d. prisijungė Austriją ([[Anšliusas]]), 1938 m. rugsėjį pagal [[Miuncheno sutartis|Miuncheno sutartį]] prisijungė Čekoslovakijos [[Sudetų kraštas|Sudetų kraštą]]. 1939 m. [[kovo 22]] d. Vokietija [[Lietuva]]i paskelbė ultimatumą, kuriuo pareikalavo grąžinti [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštą]], nepaklusus grasinant karine intervencija. Lietuva ultimatumą priėmė. Šiais žingsniais ankstesnė Vesalio sistema buvo sugriauta. Tai paskatino britų ir prancūzų susitaikymo politika, kuria šios šalys tikėjosi taikiai išspręsti su Vokietijos reikalavimais susijusias problemas. Šios politikos laikytasi net ir po to, kai [[1939]] m. [[kovo 13]] d. dieną Vokietija okupavo likusią [[Čekoslovakija|Čekoslovakijos]] dalį, nepaisydama britų ir prancūzų protestų.
* 1939 m. balandžio 7 d. Italija okupavo [[Albanija|Albaniją]].
