Laikas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Archainių tautų supratimu – laikas yra cikliškas. ''Illius temporis'' – ikilaikinis laikotarpis, kada gyveno dievai ir didvyriai. Dievams sukūrus visatą ([[kosmogonija]]) laiko tėkmė prasideda, tačiau laiką visada galima atnaujinti – [[ritualas|ritualai]], [[šventė]]s skirtos atkartoti kosmogoniją – sunaikinti praeitį ir grąžinti laiką į pradžių pradžią. Archainių kultūrų supratimu – [[istorija]] yra neigiamybė, kurią reikia sunaikinti atkuriant kosmogoniją. Laiko prasmė labiau išplėtota induistinėjehinduistinėje-budistinėje, Artimųjų Rytų, Mezoamerikos civilizacijose – ten laikas nors ir suvokiamas cikliškai, tačiau jis jau skaičiuojamas eromis (baktunai, kalpos ir kt.), kurių sandūroje įvyksta laiko atnaujinimas. Laiko begalybės ir cikliškumo idėja buvo panaikinta žydų – judaizme (taip pat jo paveiktoje krikščionybėje, Europos kultūroje) laikas suvokiamas kaip tarpsnis tarp dviejų ''illius temporis'': kosmogonijos ir [[apokalipsė]]s. Pagal šią sampratą po apokalipsės istorija bus sunaikinta ir žmonija bus grąžinta į belaikę erdvę<ref>[[Mircea Eliade]], „Amžinojo sugrįžimo mitas. Archetipai ir kartotė.“ Vilnius, „Mintis“, 1996 m.</ref>.