Indija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Homobot (aptarimas | indėlis)
S "Induizmas" keičiama į "Hinduizmas".
Eilutė 43:
'''Indijos Respublika''' – valstybė [[Pietų Azija|Pietų Azijoje]], antra valstybė pasaulyje pagal gyventojų skaičių ir septinta pagal plotą. Ribojasi su [[Pakistanas|Pakistanu]], [[Kinijos Liaudies Respublika|Kinija]], [[Mianmaras|Mianmaru]], [[Bangladešas|Bangladešu]], [[Nepalas|Nepalu]], [[Butanas|Butanu]], [[Afganistanas|Afganistanu]] bei [[Indijos vandenynas|Indijos vandenynu]]. Netoli Indijos krantų yra salų valstybės – [[Šri Lanka]], [[Maldyvai]] ir [[Indonezija]].
 
[[Indijos subkontinentas|Indijos subkontinente]] dar [[III a. pr. m. e.]] gyveno [[Indo slėnio civilizacija]]. II a. pr. m. e. pradėti rašyti seniausi induizmohinduizmo šventraščiai. [[Kasta|Kastų]] sistema išsivystė I a. pr. m. e., šiuo laikotarpiu taip pat ėmė plisti [[budizmas]] ir [[džainizmas]]. Ankstyvasis politinis konsolidavimas vyko įsigalėjus [[Maurjų imperija|Maurjų]] ir [[Guptų imperija|Guptų imperijoms]]; vėlyvesnės [[Vidurinės Indijos karalystės]] padarė poveikį kultūroms net Pietryčių Azijos šalyse.
 
Viduramžiais į šalį atkeliavo [[judaizmas]], [[zoroastrizmas]] ir [[islamas]], iškilo [[sikizmas]]; visa tai padarė įtaką šalies kultūrinei įvairovei. Didžioji šiaurinių teritorijų dalis pateko į [[Delio sultanatas|Delio sultanato]] sudėtį, pietinė buvo suvienyta [[Vijanagaros imperija|Vijanagos imperijos]]. Spartesnis ekonominis vystymasis vyko [[Mogolų imperija|Mogolų imperijos]] laikais. XVIII a. vid. subkontinentas buvo užvaldytas [[Britų Rytų Indijos kompanija|Britų Rytų Indijos kompanijos]], o XIX a. vid. tapo [[Britų Indija]], pavaldžia Didžiajai Britanijai kolonija. Vėlyvajame XIX a. Indijoje susiformavo tautinis judėjimas, kuris vėliau, vadovaujant [[Mahatma Gandis|Mahatmai Gandžiui]] pasižymėjo [[nesmurtinis pasipriešinimas|nesmurtiniu pasipriešinimu]] ir galų gale 1947 m. iškovojo Indijai nepriklausomybę.
Eilutė 60:
Seniausios žinomos nuolatinės žemdirbių gyvenvietės atsirado prieš 9000 metų. Tuomet Šiaurės Vakarų Indijoje užgimusi vad. Hakros keramikos, arba Mergarcho kultūra ilgainiui transformavosi į Harapos („Indo slėnio“) civilizaciją (~3100–1900 m. pr. m. e.).
 
Daugumos indų iki šiol išpažįstamas [[induizmashinduizmas|hinduizmas]] atsirado iš vedinės (senovės indoarijų) ir Šiaurės Indostano aborigenų (neindoarijų) kultūrų sąveikos. I tūkstm. pr. m. e. II pusėje suklestėjo dvi vedizmo atžvilgiu heterodoksinės religijos – [[džainizmas]] ir [[budizmas]]. Tuo pat metu Šiaurės Rytų Indostane daugelio nepriklausomų karalysčių vietoje iškilo Maurjų imperija. Vėlesnis Guptų dinastijos laikotarpis istorikų laikomas Indijos „Aukso amžiumi“. Tuomet globojami įvairių valstybių imperatorių bei karalių Indijoje klestėjo [[menas|menai]], [[matematika]], architektūra, astronomija, religinė [[filosofija]].
 
„Brandžiaisiais“ Viduramžiais didžioji Indijos dalis buvo valdoma Delio sultonų, nuo XVI a. – Mogolų dinastijos imperatorių.
Eilutė 214:
Indijos kalbos skirstomos į dvi didžiausias grupes. Šiaurinėje šalies dalyje daugiausiai kalbama [[indoarijų kalbos|indoarijų kalbomis]] (apie 74 %), pietuose paplitusios [[dravidų kalbos]] (apie 24 %). Likusios Indijos kalbos priklauso [[Austroazinės kalbos|austroazinių]] ir [[Tibetiečių-birmiečių kalbos|tibetiečių-birmiečių kalbų]] šeimoms. Iš jų valstybinėmis kalbomis pripažįstamos 22, o [[hindi]] ir [[anglų kalba]] vartojamos oficialioms reikmėms.
 
[[2011]] m. surašymo duomenimis, 79,8 % indų yra [[induizmashinduizmas|induistaihinduistai]], o [[islamas|musulmonai]], sudarantys 14,23 % visos populiacijos, turi trečią pagal dydį bendruomenę pasaulyje tarp šalių, kur musulmonai nesudaro daugumos. Kitos religijos – [[krikščionybė]] (2,3 %), [[sikhizmas]] (1,72 %), [[budizmas]] (0,7 %), [[džainizmas]] (0,36 %) ir kitos (0.9%). Indija turi didžiausias induistųhinduistų, sikhų, džainų, zoroastriečių ir bahajų bendruomenes pasaulyje.
 
== Švietimas, mokslas ir technologijos ==