Adolfas Jucys: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 83.189.198.220 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas)
Žyma: Atmesti
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 21:
| vikiteka= Category:Adolfas Jucys
}}
'''Adolfas Jucys''' ([[1904]] m. [[rugsėjo 12]] d. [[Klausgalvų Medsėdžiai]], [[Salantų valsčius]], [[Rusijos imperija]] – [[1974]] m. [[vasario 4]] d. [[Vilnius]], palaidotas [[Antakalnio kapinės]]e.) – lietuvių fizikas teoretikas bei matematikas, akademikas, vienas žymiausių [[XX a.]] [[Lietuva|Lietuvos]] mokslininkų. Geriausiai žinomas kaip vienas iš daugiaelektronių [[atomas|atomų]] teorijos kūrėjų<ref name="vle">{{VLE|8|||Adolfas Jucys}}</ref>.
 
== Biografija ==
Eilutė 28:
Tėvas Pranas Jucys (gimė [[1863]] m.) buvo ūkininkas. [[1894]] m. vedė našlę Barborą Jonkaitę-Kontrimienę iš [[Smeltė (Kretinga)|Smeltės]] kaimo<ref name="karazija">[[Romualdas Karazija]]. ''Žalias teorijos medis: Akad. A. Jucys. Gyvenimas ir mokslinė veikla''. Vilnius: UAB „Inforastras“, 2003. – 176 p.:iliustr. ISBN 9955-9578-8-3</ref>. Pirmasis Barboros vyras, Kontrimas, mirė nuo [[džiova|džiovos]], su juo buvo susilaukusi aštuonių vaikų, iš kurių išgyveno tik du. Po vestuvių Pranas atsikėlė į jos ūkį, tačiau [[1899 m.|1899]] m. mirus jo tėvui ir Adolfo seneliui Kazimierui, grįžo į Klausgalvų Medsėdžius. Gimęs A. Jucys buvo keturioliktas motinos ir šeštas tėvo vaikas, o po metų šeima susilaukė dar vieno sūnaus.
 
[[1912]] m., paūgėjus vyresniesiems vaikams, Pranas Jucys nutarė tris jauniausius – Stefaniją, Adolfą ir Juozą – išleisti į [[Salantai|Salantų]] pradinę mokyklą. Čia Adolfas mokėsi iki [[1915]] m., kuomet prie apylinkių priartėjo [[Pirmasis pasaulinis karas|frontas]]<ref name="karazija" />. Netrukus mirė tėvas, todėl karo metais šeima vertėsi sunkiai, o pokariu Adolfas darbavosi ūkyje. Prie mokslų grįžo tik po šešerių metų – [[1921]]–[[1922]] m. jį privačiai mokė Salantų liaudies mokyklos vedėjas Stasys Majoras, o nuo 1922 m. metus praleido [[Kretinga|Kretingos]] progimnazijoje<ref name="karazija" />. [[1923]] m., dar nesibaigus mokslo metams, persikėlė į trečią [[Plungės akademiko Adolfo Jucio pagrindinė mokykla|Plungės „Saulės“ realinės gimnazijos]] klasę. AdolfasAdolfui gerai mokėsiėjosi visusvisi dalykusdalykai, visą laiką buvo geriausias mokinys klasėje. Gimnaziją baigė [[1927]] m. su trečiatrečiąja jos laida, visus egzaminus išlaikė pačiais aukščiausiais įvertinimais – penketais<ref name="karazija" />.
 
=== Studijų metai ===
 
1927 m. [[rugsėjo 12]] d. buvo priimtas į [[Vytauto Didžiojo universitetas|Lietuvos universiteto]] [[Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakultetas|Matematikos-gamtos fakulteto]] [[Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas|Matematikos-fizikos skyrių]]<ref name="karazija" />. Kadangi universitetas bendrabučių neturėjo, Adolfas kartu su mokyklos draugu Antanu Šimkumi nuomavosinuomojosi kambarį. Studijų metais įstojo į etnografinio pobūdžio [[Simonas Daukantas|Simono Daukanto]] studentų žemaičių draugiją, buvo aktyvus jos narys, rinktas pirmininku<ref name="karazija" />. Pas [[Ignas Končius|Igną Končių]] atliko diplominį darbą tema „Triodinė lemputė“, apgynė jį aukščiausiu įvertinimu ir [[1931]] m. [[spalio 20]] d.baigė universitetą.
 
=== Akademinė veikla ===