Vilniaus vaivadija (1926–1939): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 28:
| vikiteka =
}}
'''Vilniaus vaivadija''' ({{pl|Województwo wileńskie}}) – viena iš 16 [[Antroji Lenkijos Respublika|Antrosios Lenkijos Respublikos]] vaivadijų
Vaivadijos plotas 28,9 tūkst. km², gyventojų 1275,2 tūkst. (1931 m.). Administracinis centras — Vilnius.
Didžiausi miestai: [[Vilnius]], [[Ašmena]], [[Dysna]], [[Vileika]].
==
Į vaivadijos sudėtį įėjo šiaurės rytinės Baltarusijos teritorijos, kurios pagal 1921 m. Rygos taikos sutartį buvo perduotos Lenkijai, taip pat Lietuvos rytinės ir pietrytinės teritorijos, [[Lenkijos–Lietuvos karas|Lenkijos užimtos]] 1920 m. spalio mėn. Vaivadija apėmė dabartines Lietuvos [[vilniaus apskritis|Vilniaus]] ir Utenos apskričių dalis, taip pat dalį Baltarusijos Gardino, Minsko ir Vitebsko sričių. Iki vaivadijos sudarymo čia egzistavo laikina kvazivalstybė Vidurinė Lietuva, kuri 1922 m. buvo prijungta prie Lenkijos. Vaivadijos gyventojų daugumą sudarė lenkai, čia taip pat gyveno lietuviai, baltarusiai ir žydai.
Vilniaus paskutinis [[vaivada]] buvo Artur Maruszewski (1939 m. [[gegužės 19]] d. – [[rugsėjo 18]] d.). 1939 m. vaivadija buvo padalinta tarp [[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungos]] ([[Baltarusijos Tarybų Socialistinė Respublika|Baltarusijos TSR]]) ir [[Lietuva|Lietuvos Respublikos]] (vėliau okupuotos Lietuvos TSR), o Lenkijos valdžios organai veikė pogrindyje. Nuo [[1942]] m. [[Kovas|kovo]] Lenkijos vyriausybės atstovas Vilniaus apskričiai buvo Zygmunt „Albin” Fedorowicz.▼
▲Vilniaus paskutinis [[vaivada]] buvo Artur Maruszewski (1939 m. [[gegužės 19]] d. – [[rugsėjo 18]] d.). 1939 m.
== Administracinis suskirtymas ==
[[Vaizdas:Podzial wojewodztwa wilenskiego 1937.png|300px|left|thumb|Apskritys [[1937]] m.]]
Vilniaus vaivadija buvo suskirstyta į 8 pavietus (apskritis), kurie skirstyti į valsčius ir seniūnijas. Vėliau apskričių skaičius keitėsi
| |||