Dekadansas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Dažniausiai nurodoma, kad dekadanso visuomenės išgyvena ekonominį klestėjimą, tačiau tuo pat metu didėja ir [[socialinė nelygybė]], [[elitas]] tampa hedonistiškas, godus, o žemutinė klasė – apatiška, praradusi viltį. Vidurinė klasė gali įgauti abiejų klasių elgesio bruožų, arba visai išnykti. Silpna valdžia yra dekadanso simptomas ir viena priežasčių, kai vengiama asmeninės atsakomybės, o kolektyvinė valdžia tampa neveiksni. Mene pasireiškia talento, pastangų stygius, kiekvienas didelių pastangų nereikalaujantis darbas gali būti pavadintas menu. Moksle, darbe pasireiškia darbo etikos erozija. Bendras visuomenės apatiškumas, egoizmas neleidžia sustabdyti nuosmukio. Vis dėlto, reiškiniai, vienų įvardijami kaip nuosmukis, dažnai būna susiję su kitokia normų, idealų ar vertybių interpretacija, todėl dekadanso sąvoka yra mažai apibrėžta ir šiuo metu daugiau vartojama apibrėžti situaciją menuose.