|
}}
'''Adakavo dvaras''' - yra [[Tauragės rajono savivaldybė|Tauragės rajone]], [[Skaudvilės seniūnija|Skaudvilės seniūnijoje]].
[[Adakavas|Adakavo]] gyvenvietė išsidėsčiusi prie kelio [[Skaudvilė|Skaudvilės]]-[[Nemakščiai|Nemakščių]] kelio, apie 5 km į rytus nuo [[Skaudvilė|Skaudvilės]]. Dvaras įsikūręs centrinėje gyvenvietės dalyje. Jo sodyboje išlikę [[XVIII amžius|XVIII]] a. vid. -– [[XX amžius|XX]] a. pirmosios pusės pastatai. Dvaro ansamblį sudaro dvi atskiros dalys -– dvaro pastatai (jų išliko 5) ir bažnyčios statinių kompleksas (jų yra 6). Dvarui priklauso [[Adakavo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia|Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia]], varpinė, šventoriaus tvora, klebonija, [[špitolė]], parapijos namai, rūmų rūsiai, namas ([[XIX amžius|XIX]] a. I p.), mokykla ([[1935 m.|1935]] m.), klavėkalvė ([[XIX amžius|XIX]] a. vid.), sargo namas ([[XX amžius|XX]] a. pr.). Žaliuoja [[XVIII amžius|XVIII]] a. vid. įkurtas, [[XIX amžius|XIX]] a. pertvarkytas parkas su aštuoniais dvarą supančiais tvenkiniais. [[Adakavo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia|Bažnyčios]] šventoriuje [[1883 m.|1883]] m. pastatytas [[koplytstulpis]], kurį puošia kaltinė saulutė.
Dvaro sodybos pastatų kompozicijoje dominuoja centrinė dalis -– rekonstruotieji rūmai. Buvusi sodybos struktūra suardyta -– sovietmečiu čia pastatyta daug naujų statinių, nugriauti senieji, todėl detaliau apibūdinti ankstesnįjį išplanavimą sunku. Antrasis dvaro ansamblio kompozicinis centras -– [[Adakavo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia|bažnyčia]] su jai priklausančiais pastatais. Šias dvi skirtingas dvaro ansamblio dalis jungė dabar jau apnykusi tvenkinių sistema.
[[Adakavo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia|Bažnyčios]] pastatams būdingi tradicinės (liaudiškosios) architektūros bruožai, dvaro sodybos statiniams -– istorizmo laikotarpio architektūros dalis. Mokyklos pastatas -– tarpukario laikotarpio konstruktyviosios architektūros pavyzdys.
[[XVIII amžius|XVIII]] a. rašytiniuose dokumetuosedokumentuose minimas Adakavo dvaras ir jo įkūrėjas -– Jonas Adakauskis (lenk. ''Odakowski''). Nuo šių bajorų pavardės kilo ir vietovės pavadinimas. Dvaro sodybą pradėjo statyti Jonas Adakauskis, [[Batakiai|Batakių]] seniūnas. Darbus tęsė kitas Jonas Adakauskis (gal sūnus -– nėra tikrų žinių), [[Ariogala|Ariogalos]] tijūnas (Didžiojo kunigaikščio vietininkas valsčiuje). [[1793 m.|1793]] m. J. Adakauskis dvaro sodybos šiaurinėje dalyje pastatė medinę bažnyčią, kuriai suteiktas jos fundatoriaus vardas -– ir dabar tai [[Adakavo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia|Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia]]. Jos rūsiuose Adakauskiai laidojo savo šeimos narius. Adakauskiai gyveno mediniame dvaro name, kuris [[XIX amžius|XIX]] a. viduryje per audrą sudegė. Jo vietoje [[1858 m.|1858]] m. pastatyti mūriniai rūmai, kurių statyba jau rūpinosi Chlevinskiai, kurie perėmė dvarą, kai Karolina Adakauskytė ištekėjo už [[Žemaitija|Žemaitijos]] paseniūnio Kazimiero Chlevinskio (vyriškos giminės paveldėtojų Adakauskiai neturėjo). Rūmai buvo vienaaukščiai su dviem dviaukščiais rizalitais ir dar aukštesniu keturkampiu bokštu. Spėjama, kad juos statė K. Chlevinskio ir K. Adakauskytės sūnus Ignotas Chlevinskis (Chlevinskis [[1801 m.|1801]]-[[1871 m.|1871]]1801–1871), palaidotas [[Adakavo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia|Adakavo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios]] šventoriuje. Tai buvo prieštaringa asmenybė (tikėtina nušautas dvikovoje [[Tytuvėnai|Tytuvėnuose]]). Vietiniai žmonės „''Klevinskius''“ (Ignotą ieir jo tėvą Kazimierą) iki šiol mini negeru žodžiu -– esą, šie du vyrai, nuskriausdami vietines mergaites, paliko nesantuokinių palikuonių...
[[1886 m.|1886]] m. iš Ignoto Chlevinskio giminaičio Vladislovo Chlevinskio ([[1823 m.|1823]]-[[1907 m.|1907]]1823–1907) dvarą nupirko grafai [[Anrepai]]. Vėliauu dvarą baronas von Tornou, atsikėlęs iš [[Kuršas|Kuršo]]. [[Adakavas|Adakave]] gimė [[Aleksandras Tornau|Aleksandras Tornou]] ([[1895 m.|1895]]-[[1938 m.|1938]]1895–1938), tarpukario [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas, kaip [[Lietuva|Lietuvos]] valstiečių liaudininkų sąjungos atstovas išrinktas [[Antrasis Seimas|II]] ir [[Trečiasis Seimas|III]] [[Lietuvos Respublikos Seimas|Lietuvos Respublikos Seimo]] nariu. Jo sūnus [[Jurgis Tornau|Jurgis Tornou]] ([[1919 m.|1919]]-[[2005 m.|2005]]1919–2005) -– ilgametis [[Vilniaus universiteto biblioteka|Vilniaus universiteto bibliotekos]] direktorius, žinomas publicistas.
Per tarpukario [[Žemės reformos Lietuvoje|Lietuvos žemės reformą]] dvaras išparceliuotas. Čia įkurta našlaičių prieglauda, veikė žemės ūkio mokykla, pokariu -– kolūkio centras, vėliau -– senelių prieglauda. Naujiems poreikiams dvaro rūmai neatpažįstamai perstatyti, iš senųjų rūmų liko tik rūsiai su cilindriniais skliautais. [[1935 m.|1935]] m. pastatyta tipinė, nauja pradžios mokykla. Mokyklos statybą tada rėmė visos trys, čia gyvenusios ir veikusios religinės konfesijos -– [[katalikai]], rusų [[sentikiai]] ir [[stačiatikiai]] (rusų kolonistai šiose apylinkėse buvo apgyvendinti po [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]]). Rekonstruotose rūmuose ir dabar yra įsikūrę Adakavo senelių namai.<ref>Lietuvos dvarai, enciklopedinis žinynas. Ingrida Semaškaitė. Leidykla „Algimantas“, Vilnius, 2010.</ref>
== Nuotraukų galerija ==
|
