Lituanica: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
→Reikšmė: Iš katastrofos laiko atėmus skrydžio pradžios laiką gaunasi 37 val. 12 min. (o ne 11): 36-24=12. |
|||
Eilutė 46:
[[Vaizdas:Lituanica prepared to flight.jpg|thumb|300px|Akimirkos prieš startą]]
[[Vaizdas:Lithuanica-flight-map-1933.png|thumb|300px|Maršrutas]]
Sulaukę geresnio oro, [[1933]] m. [[liepos 15]] d. 6 val. 24 min. ([[UTC-5|Niujorko laiku]]) lakūnai pakilo iš Niujorko [[Floyd Bennett Field|Floydo Bennetto oro uosto]]. Įsibėgėdamas sunkiai pakrautas 3668 kg sveriantis lėktuvas du kartus vos nenuslydo nuo tako ir atsiplėšė nuo žemės tik pačiame gale.
Žinią apie „Lituanicos“ skrydį po visą pasaulį greit išplatino telegramų agentūros. Tą pačią dieną tai sužinojo ir Lietuva. [[Liepos 16]] d. vakare uždegti [[Kauno radijo stotis|Kauno radijo stoties]] stiebų žibintai, ore patruliavo karo aviacijos lėktuvas, susirinkusi apie 25 000 žmonių minia [[Aleksoto oro uostas|Aleksoto oro uoste]] laukė pasirodant didvyrių. Į Kauną lėktuvas turėjo atskristi apie 2–3 valandą nakties. [[Liepos 17]] d. „Lituanica“ nepasirodė, paryčiui žmonės pradėjo skirstytis.
Perskridę Atlanto vandenyną dėl blogų oro sąlygų ties [[Airija]] S. Darius ir S. Girėnas pasuko į šiaurę ir per [[Škotija|Škotiją]] bei [[Šiaurės jūra|Šiaurės jūrą]] pasiekė [[Vokietija|Vokietiją]]. Skrendant pro Berlincheno miestelį, „Lituanica“ buvo apšviesta prožektorių. Lėktuvas užsikabino už medžių viršūnių, nulaužė kelis medžius ir [[liepos 17]] d. 0 val. 36 min. ([[
Lietuvai apie tragediją pranešė [[ELTA]] atstovas Berlyne – liepos 17 d. apie 11 val. 30 min. atėjo žinia, jog netoli Soldino sudužo lėktuvas, kurį vokiečių oro policija pripažino esant „Lituanica“. Žuvusiems lakūnams vokiečiai parodė deramą pagarbą: pastatė garbės sargybą, karstus uždengė Vokietijos ir [[Lietuvos vėliava|Lietuvos vėliavomis]], papuošė vainikais ir gėlėmis, sakė atsisveikinimo kalbas, dalyvavo valdžios ir kariuomenės atstovai. [[Liepos 19]] d. lakūnų kūnai su karstais buvo nuvežti į Štetiną, o iš ten – bendrovės „[[Deruluftas]]“ lėktuvu – į Kauną.
Eilutė 58:
Lietuvos vyriausybė lakūnų kūnus nutarė balzamuoti. [[Ramybės parkas|Senosiose Kauno kapinėse]] Vytauto prospekte pagal [[Vytautas Landsbergis-Žemkalnis|V. Landsbergio-Žemkalnio]] projektą pastatytas [[mauzoliejus]] ([[1958]] m. nugriautas), į kurį [[1937]] m. [[lapkričio 1]] d. pergabenti lakūnų palaikai. Baigiantis [[Antrasis pasaulinis karas|karui]] ir prie Lietuvos artėjant frontui, [[1944]] m. kūnai paslėpti [[Vytauto Didžiojo universitetas|VDU]] Medicinos fakulteto rūsio nišoje. [[1964]] m. S. Dariaus duktės [[Nijolė Dariūtė-Maštarienė|Nijolės Dariūtės-Maštarienės]] pastangomis sarkofagai buvo atrasti ir, gavus Vilniaus leidimą, perlaidoti Kauno [[Aukštųjų Šančių karių kapinės|Aukštųjų Šančių karių kapinėse]]. [[1968]] m. palaidojimo vietoje pastatytas skulptoriaus V. Mačiuikos sukurtas antkapinis paminklas.
[[File:Lituanica after crash.jpg|thumb|right|upright|Katastrofos vietoje]]
== Katastrofos priežastys ==
Iki šiol nėra nė vieno įtikinamo paaiškinimo, kodėl, įveikusi didžiąją ir sunkiausią kelio dalį, „Lituanica“ sudužo, iki tikslo belikus vos 650 km. Oficialiai buvo pranešta, kad katastrofa įvykusi dėl audros, ar sugedus motorui (neoficialioje versijoje teigiama, kad lėktuvas galėjo būti pašautas nacių). Ekspertų buvo nustatyta jog katastrofos metu lėktuvo variklis veikė (propeleris sukosi) ir kuro dar buvo pakankamai. Tuometinė Lietuvos valdžia vengdama konfilkto su nacistine Vokietija iki galo neišsiaiškino katastrofos priežasties<ref name="Balciunas">Jonas Balčiūnas „Lėktuvai, lakūnai, žygdarbiai“. Leidimas 1975 m. 111 puslapis.</ref>.
| |||