Centrinė Meksika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 18:
 
Regionas dalinai sutampa su Meksikos ispanų kalbos Centrinės tarmės arealu.
 
== Geografija ==
Centro regionas apima pietinę [[meksikos kalnynas|Meksikos kalnyno]] dalį ir yra uždaroje teritorijoje, beveik iš visų pusių apsuptas kalnų. Rytuose jį supa [[Rytų Siera Madrė]], kuri skiria nuo Įlankos regiono. Vakaruose jį supa [[Vakarų Siera Madrė]], pietuose – [[Pietų Siera Madrė]]. Regionas liečiasi su [[Įlankos Mezoamerika|Įlanka]] rytuose, [[Gereras (Mezoamerika)|Gereru]] ir [[Oašaka (Mezoamerika)|Oašaka]] pietuose, [[Vakarų Mezoamerika|Vakarais]] vakaruose.
eilutė 28 ⟶ 29:
 
=== Ikiklasikinis laikotarpis ===
[[vaizdasVaizdas:Formative Era sites PT.svg|thumb|250px|Ikiklasikinio laikotarpio gyvenvietės]]
''Pagrindinis straipsnis: [[Tlatilko kultūra]]''
 
Ikiklasikiniu laikotarpiu atskiruose regiono slėniuose formavosi savitos kultūros. [[Tehuakanas|Tehuakano]] slėnis regiono pietryčiuose yra laikomas pirmąja vieta pasaulyje, kur domestifikuotas [[kukurūzas]].
 
I tūkst. pr. m. e. regioną stipriai veikė [[olmekai|Olmekų kultūra]] iš rytų. Jos įtakoje Morelo slėnyje iškilo [[Čalkacingas|Čalkacingo]] ir [[Sasakatla|Sasakatlos]] miestai, o Meksiko slėnyje - – [[Tlatilkas]] ir [[Tlapakoja]]. Vėliau Meksiko slėnyje suklestėjo [[Kuikuilkas|Kuikuilko]] miestas.
 
=== Klasikinis laikotarpis ===
eilutė 48 ⟶ 49:
''Pagrindiniai straipsniai: [[Toltekai]], [[Actekai]]''
 
Apie VIII a. Tiahuakanas buvo sunaikintas iš šiaurės atėjusių tautų, priklausiusių [[uto-actekų kalbos|uto-actekų]] kalbų šeimai, kurie įvardijami bendru terminu [[nahua]]. Pirmieji jų buvo [[toltekai]]. Jie įsitvirtino iki tol otomių tautos valdomame Meskalio slėnyje ir čia įkūrė [[Tula|Tulos]] miestą, kuris tapo jų valstybės sostine. Toltekai valdė ir kitus regiono slėnius. Pvz. Meksiko slėnyje įkurtas [[Kolhuakanas]], Moreloso slėnyje - – [[Šočikalkas]], tapęs atskiros valstybės sostine.
 
Iš šia jie kūrė galingą imperiją, kuri kontroliavo didelę dalį Mezoamerikos, turėjo įtakos [[majai|Majos]] regionui.
 
Po toltekų užplūdo nauja nahua banga, tarp kurių buvo [[tepanekai]], [[akolhuai]], [[čalkai]], [[hošimilkai]], [[tlahuikai]], tlaskaltekai ir daugybė kitų, kurie keitė vietos tautas. Jie įvairiuose regiono slėniuose įkūrė daug naujų miestų valstybių - – [[altepetlis|altepetlių]] ({{nah|āltepētl}}). Svarbesnės jų buvo akolhua [[Teskokas]], tepanekų [[Askapocalkas]] ir [[Tlakopanas]], hošimilkų [[Hošimilkas]], čalkų [[Čolkas]], tlatelolkų [[Tlatelokas]], tlahuikų [[Kuernavaka|Cuauhnáhuac]] ir [[Uastepekas]], tlaskaltekų [[Tlaskala]] bei kt.
 
Tarp visų atvykėlių vieni vėliausiai Meksiko slėnyje apsigyveno mešikai ([[actekai]]), kurie, neradę vietos įsikurti ežerų pakrantėje, buvo priversti vieno ežero saloje įkurti [[Tenočtitlanas|Tenočtitlano]] miestą. Iš čia actekai pradėjo savo ekspansiją. Iš pradžių jie pavergė slėnio tautas, vėliau pajungė savo valdžiai visą Centrinę Meksiką (čia nepriklausomybę išsaugojo tik [[Tlaskala (valstybė)|Tlaskala]]). Dar vėliau jie ėmė užkariaudinėti kitus regionus, sukurdami Actekų imperiją.