Žiemgaliai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Prieš Kalavijuočių ordino atsiradimą žemgaliai nesudarė vientiso politinio vieneto, jie turėjo keletą kunigaikščių, kurie dažnai tarpusavyje nesutardavo.<ref>Zigmas Zinkevičius. Lietuviai: Praeities didybė ir sunykimas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2014. P.85. ISBN 978-5-420-01724-1</ref> Kronikose paminėti Žemgalos valdovai [[Viestardas]] ir [[Nameisis]], kurie [[XIII amžius|XIII a.]] kovojo prieš [[vokiečiai|vokiečių]] [[kryžiuočiai|kryžiuočius]]. Žemgala buvo paskutinis baltiškas regionas, prijungtas prie [[Livonijos ordinas|ordino]]. Po 1290 m. dalis žemgalių (iki 100 000 žmonių) nepasidavė vokiečiams ir persikėlė į šiaurės [[Lietuva|Lietuvą]].

 

[[Vaizdas:Guerrero semigaliano siglo XIII.jpg|thumb|left|200px|XIII a. žiemgalių karys (dail. [[Artūras Slapšys]]).]]

Žemgaliai garsėjo kaip geri žemdirbiai: augino [[rugys|rugius]], [[miežis|miežius]], [[kvietys|kviečius]], [[aviža]]s, [[linas|linus]], [[žirnis|žirnius]], [[pupiniai|pupas]]. Vertėsi [[gyvulininkystė|gyvulininkyste]], [[medžioklė|medžiokle]], [[žvejyba]].