|
<!--| colspan=2 | <small>{{{footnotes}}}</small> -->
|}
'''ŽiemgaliaiŽemgaliai''' ([[latvių kalba|latv.]] ''Zemgaļi'' ; [[lotynų kalba|lotyniškai]]: ''Semigalli'') buvo [[baltai|baltų]] gentis į pietus nuo Rygos įlankos beveik visame [[Lielupė]]s-Mūšos baseine, dabartiniame [[ŽiemgalaŽemgala|ŽiemgalosŽemgalos]] regione, kuris pietuose ribojosi su lietuviškomis Šiaulių ir Upytės sritimis. Pasižymėjo ilgiausiai trukusiu pasipriešinimu Kalavijuočių ir Vokiečių ordinams (1219-1290 m.).
== Istorija ==
Vikingų amžiuje žiemgaliaižemgaliai kovojo su švedų vikingai dėl Dauguvos vandens kelio žemutinės dalies kontrolės. [[Saksas Gramatikas]] savo Gesta Danorum rašo, kad vikingas Starkadas sumušė [[Kuršiai|kuršius]], visas [[Estija|Estijos]] gentis ir ŽiemgalosŽemgalos žmones.
Prieš Kalavijuočių ordino atsiradimą žiemgaliaižemgaliai nesudarė vientiso politinio vieneto, jie turėjo keletą kunigaikščių, kurie dažnai tarpusavyje nesutardavo.<ref>Zigmas Zinkevičius. Lietuviai: Praeities didybė ir sunykimas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2014. P.85. ISBN 978-5-420-01724-1</ref> Kronikose paminėti ŽiemgalosŽemgalos valdovai [[Viestardas]] ir [[Nameisis]], kurie [[XIII amžius|XIII a.]] kovojo prieš [[vokiečiai|vokiečių]] [[kryžiuočiai|kryžiuočius]]. Žemgala buvo paskutinis baltiškas regionas, prijungtas prie [[Livonijos ordinas|ordino]]. Po 1290 m. dalis žiemgaliųžemgalių (iki 100 000 žmonių) nepasidavė vokiečiams ir persikėlė į šiaurės [[Lietuva|Lietuvą]].
== Žiemgalių verslai ir kultūra ==
[[Vaizdas:Guerrero semigaliano siglo XIII.jpg|thumb|left|200px|XIII a. žiemgalių karys (dail. [[Artūras Slapšys]]).]]
ŽiemgaliaiŽemgaliai garsėjo kaip geri žemdirbiai: augino [[rugys|rugius]], [[miežis|miežius]], [[kvietys|kviečius]], [[aviža]]s, [[linas|linus]], [[žirnis|žirnius]], [[pupiniai|pupas]]. Vertėsi [[gyvulininkystė|gyvulininkyste]], [[medžioklė|medžiokle]], [[žvejyba]].
Lielupės žiotyse žiemgaliaižemgaliai turėjo uostą. [[Lielupė]]s ir [[Dauguva|Dauguvos]] upėmis palaikė ryšius su kitomis baltų gentimis, skandinavais bei [[slavai]]s.
ŽiemgaliaiŽemgaliai statėsi gerai įtvirtintas pilis. [[XIII amžius|XIII a.]] Mežuotnės pilį saugojo net 8 metrų pylimas.
== ŽiemgaliųŽemgalių laidojimo papročiai ==
ŽiemgaliaiŽemgaliai nuo kitų baltų skyrėsi savita laidosena. Jų kapinynai įrengti kalvelėse netoli upelių. Mirusieji buvo laidojami eilėmis, tarp jų paliekant iki pusės metro tarpą. Kapai plokštiniai, duobės gana negilios (iki metro), suapvalintais galais. Mirusieji būdavo susupami į drobules ar kailius. Nuo [[VIII amžius|VIII a.]] atsirado skobtiniai karstai. ŽiemgaliaiŽemgaliai laikėsi mirusiųjų nedeginimo tradicijos. [[V amžius|V]] – [[VII amžius|VII a.]] vyrai buvo laidojami galva į pietus ar pietvakarius, o moterys – į šiaurę ar šiaurės rytus. Vyrų kapuose rasta iečių, kalavijų, kaplių. [[VII amžius|VII]] – [[VIII amžius|VIII a.]] įvyksta pokyčių. Vyrai laidojami galva į šiaurę, o moterys – į pietus. ŽiemgaliųŽemgalių laidojimo tradicijos latgaliams artimos tuo, kad su kariu nelaidojo [[Arklys|žirgo]]. Tačiau kaip ir kitose baltų gentyse, ilgą laiką laidojama viename kapinyne – toje pat teritorijoje gali būti [[V amžius|V a.]] ir [[XII amžius|XII]] – [[XIII amžius|XIII a.]] kapai, o kartais esti ir [[XVI amžius|XVI]] – [[XVII amžius|XVII a.]] kapų.
[[Vaizdas:Semigallians fest at Tervete - panoramio.jpg|thumb|200px|ŽiemgaliųŽemgalių atminimo šventė [[Tervetė]]je 2009 m.]]
== Pietų ŽiemgalosŽemgalos ribos ==
Lietuvos ŽiemgalosŽemgalos teritorijoje yra šie miestai ir miesteliai: [[Joniškis]], [[Žagarė]], [[Naujoji Akmenė]], [[Akmenė]], [[Venta]], [[Papilė]], [[Gruzdžiai]], [[Verbūnai]], [[Meškuičiai]], [[Naisiai]], [[Pakruojis]], [[Rozalimas]], [[Žeimelis]], [[Linkuva]], [[Pušalotas]], [[Girsūdai]], [[Pasvalys]], [[Saločiai]]. Manoma kad žiemgaliųžemgalių pietuose buvo gyventa iki dabartinių [[Šiauliai|Šiaulių]].
Pietinės ŽiemgalosŽemgalos ribos daugiau ar mažiau sutapo su Mūšos baseino teritorija, kuri turėtų būti vedama linija Kuršėnai – Šiauliai, šių miestų šiauriniu pakraščiu. Nuo Šiaulių į rytus eitų dabartinio Pakruojo rajono pakraščiu (Stačiūnų Šukionių, Meldinių kapinynai) ir Panevėžio rajono šiauriniu pakraščiu palei Lėvens upę. Rytinių ir pakraščių ribos, dėl tirtų paminklų stokos, tebėra sunkiai nusakomos. Atrodo, jog rytinę žiemgaliųžemgalių ribą galima vesti nuo Vabalninko palei Apaščios upę iki jos santakos su Nemunėliu. Manoma, kad vakarinis žiemgaliųžemgalių pakraštys siekė Ventą, bent nuo Papilės iki Virvytės žiočių, o kai kurie gyveno net ir kairiajame Ventos krante.
== Nuorodos ==
* [http://web.archive.org/web/20070105125916/http://www.vpu.lt/bibl/elvpu/42564.pdf Vaškevičiūtė I. ŽiemgaliaiŽemgaliai V–XII amžiuje, Vilnius, 2004].
{{Baltų žemės}}<references />
{{DEFAULTSORT:Žemgaliai}}
[[Kategorija:Žiemgaliai| Žemgaliai]]
| 